Vilniaus centralizuotos šilumos tiekėjas „Gijos“ primena, kad nuo spalio 1 d. įsigalioja Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, nustatantys šildymo sezono laikotarpį nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. Šiuo laikotarpiu visi šilumos tiekėjai privalo būti pasirengę tiekti šilumą iki pastatų šilumos punktų. Patalpų vidaus temperatūros palaikymu rūpinasi būsto administratoriai.
Ką svarbu žinoti gyventojams?
Iki šiol šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdamos į faktinę lauko oro temperatūrą, nustatydavo miestų savivaldybės. Įstatymu nustatytu konkrečiu šildymo sezono laikotarpiu atsisakoma visuotinio šildymo pradžios bei pabaigos paskelbimo. Tiesa, faktinės oro sąlygos išlieka pagrindiniu kriterijumi vertinant šildymo sezono pradžią ir pabaigą.
Visuotinis pastatų šildymas turi prasidėti, kai trijų parų iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra nesiekia 10 °C, ir atitinkamai baigtis, kai vidutinė trijų parų temperatūra viršija 10 °C. Svarbiausia, kad patalpose būtų užtikrinta higienos normas atitinkanti temperatūra.
„Nuo spalio 1-osios šilumos tiekėjai jau tiekia šilumą iki pastatų šilumos punktų. Tačiau tai nereiškia, kad visų daugiabučių šildymas tą pačią dieną ir prasidės. Šildymo įjungimu pastate rūpinasi jo administratorius arba bendrija, todėl gyventojams svarbu žinoti, kokia tvarka taikoma būtent jų name“, – sako l. e. p. „Gijų“ Klientų komandos vadovė Jurga Strelkovė.
Pastatuose, kuriuose įrengti modernizuoti, automatiškai reguliuojami šilumos punktai, gyventojams papildomai rūpintis šildymo įjungimu nereikia – sistema, reaguodama į lauko oro temperatūrą, įjungs šildymą automatiškai. Tiesa, tai įvyks, kai pastato administratorius ar paskirtas įgaliotas asmuo jau bus įjungęs šildymo sistemą.
„Jeigu gyventojai jaučia, kad jų namuose per šalta, rekomenduojame pirmiausia kreiptis į savo pastato administratorių. Jis gali informuoti apie šilumos punkto būklę, jo veikimo principą ir tai, kokie sprendimai reikalingi norint pradėti šildymą. Administratorius, gyventojų prašymu, turėtų organizuoti balsavimą, o daugumos sprendimu būtų galima pradėti šildymo sezoną nelaukiant, kol oro temperatūra nukris“, – teigia J. Strelkovė.
Pastatuose, kuriuose įrengti nemodernizuoti šilumos punktai, šildymo įjungimas atliekamas mechaniškai, pagal pastatui taikomą šildymo sezono pradžios tvarką. Taigi šiuose būstuose šildymas prasidės tik po savivaldybės sprendimo.
Vilniuje – žemiausia šilumos kaina
Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojams aktualus ir būsimas sąskaitų dydis. Spalio mėnesį Vilniuje šilumos kaina siekia 5,99 ct/kWh be PVM arba 7,25 ct/kWh su 21 proc. PVM. Tai – mažiausia šilumos kaina, palyginus su didžiaisiais Lietuvos miestais.
Pirmosios šildymo sąskaitos klientus pasieks lapkričio mėnesį.
„Galutinę kliento sąskaitą lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra, pastato energetinis efektyvumas bei konkrečiame name suvartojamas šilumos kiekis. Todėl vienodos kvadratūros butų sąskaitos skirtinguose namuose gali reikšmingai skirtis“, – primena J. Strelkovė.
Pasak „Gijų“ atstovės, renovuotuose, energetiškai efektyviuose namuose gyvenantys gyventojai už šildymą gali mokėti bent 40 proc. mažiau nei nerenovuotų pastatų gyventojai.
„Gijos“ primena, kad šildymo sezono metu gyventojai dėl šilumos tiekimo ar pastato šilumos punkto veikimo, pirmiausia turėtų kreiptis į pastato administratorių, bendriją ar kitą pastato valdytoją.
