Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo ratifikuoti konvenciją, kuri sudarytų sąlygas Lietuvai tapti ketvirtąja pagrindine NATO daugianacionalinio Šiaurės Rytų korpuso valstybe. Ministerijos teigimu, šis statusas Lietuvai suteiktų didesnį vaidmenį priimant korpuso sprendimus ir organizuojant jo veiklą.
Lietuvą oficialiai pakvietė trys korpusą įkūrusios valstybės
Pagrindinės korpuso valstybės statuso Lietuva kryptingai siekia nuo 2024 metų. Tais metais, minint vadavietės 25-metį, buvo pasirašytas Lietuvos ketinimų laiškas tapti ketvirtąja pagrindine valstybe.
2026 metų rugpjūtį ir rugsėjį Lietuva sulaukė oficialių Vokietijos, Danijos ir Lenkijos kvietimų prisijungti prie korpuso konvencijos.
Vokietijos federalinis kabinetas sprendimą kartu su Danija ir Lenkija pakviesti Lietuvą priėmė rugpjūčio 12 dieną. Berlynas Lietuvos prisijungimą įvardijo kaip NATO vienybės ir Aljanso šiaurės rytinio flango stiprinimo ženklą.
Konvenciją ratifikuoti Seimui turėtų pateikti Lietuvos prezidentas.
Statusas sustiprintų Lietuvos vaidmenį korpuso valdyme
Daugianacionalinis Šiaurės Rytų korpusas buvo įkurtas 1999 metų rugsėjo 18 dieną, Lenkijos, Vokietijos ir Danijos gynybos ministrams pasirašius steigimo sutartį. Jis įsteigtas Lenkijai tapus NATO nare ir siekiant integruoti šalies karines pajėgas į Aljanso struktūras.
Dabartinės trys pagrindinės korpuso valstybės yra Lenkija, Vokietija ir Danija. NATO aiškinimu, jos skiria didžiąją dalį korpuso vadavietės personalo, įrangos ir finansavimo.
Lietuva prie Ščecine, Lenkijos šiaurės vakaruose, veikiančios vadavietės prisijungė 2004 metais ir skyrė į ją štabo karininkų. 2026 metų spalio 4 dieną korpuso štabe tarnavo daugiau kaip 20 Lietuvos karių. Lietuvai tapus pagrindine valstybe, jų skaičius būtų palaipsniui didinamas.
Lietuvos brigados generolas Artūras Radvilas 2025 metų rugpjūčio 13 dieną pradėjo eiti korpuso štabo viršininko pavaduotojo pareigas – tai viena iš vadovaujančių pozicijų.
Korpusas vadovauja sausumos operacijoms Baltijos regione
KAM korpusą laiko strategiškai svarbiu Lietuvai, nes jo štabas planuoja, valdo ir kontroliuoja sąjungininkų sausumos operacijas Baltijos regione.
NATO nurodo, kad Ščecine įsikūrusi vadavietė vykdo specialią regioninę misiją Aljanso šiaurės rytuose. Vis dėlto korpusui dislokuoti būtinas NATO aukščiausios politinės sprendimų institucijos – Šiaurės Atlanto Tarybos – leidimas.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada bus integruota į korpuso vadovavimo ir kontrolės struktūrą bei veiks pagal NATO regioninius gynybos planus.
Gegužės 25–27 dienomis Lietuvos Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas Ščecine su korpuso vadu generolu leitenantu Dariuszu Parylaku aptarė būsimas Lietuvos funkcijas ir šalies 1-osios divizijos integraciją į korpuso struktūrą.
Lietuvos kariuomenės vertinimu, pagrindinės valstybės statusas sustiprintų šalies vaidmenį NATO gynybos architektūroje ir padėtų 1-ajai divizijai veiksmingiau įsilieti į korpuso vadovavimo grandinę.
