Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija rugsėjo 2 dieną pritarė siūlymui Šnipiškėse esantį skverą pavadinti Boimų vardu, taip įamžinant XVII amžiaus Vilniaus burmistrą ir vaitą Povilą Boimą bei kitus jo giminės atstovus. Galutinį sprendimą dar turės priimti sostinės taryba.
Skveras simboliškai susietų Vilnių ir Lvivą
Septynių arų skveras yra Lvivo gatvėje, greta Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ bei verslo centro „K29“. Viešojoje erdvėje pasodinta apie 10 medžių ir maždaug 100 krūmų, įrengti suolai, apšvietimas ir žmonėms su regos bei judėjimo negalia pritaikyti takai.
Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorius Darius Žeruolis sakė, kad sumanymas gimė jam ir istorikui Aivui Ragauskui svarstant archyvo bendradarbiavimą su Ukraina. A. Ragauskas pasiūlė būtent Lvivo gatvėje esantį skverą simboliškai pavadinti su šiuo Ukrainos miestu susijusios Boimų giminės vardu.
Istoriko teigimu, nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų daugiataučio Vilniaus valdžios elite buvo žmonių iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos, dabartinės Ukrainos ir kitų kraštų. Boimų šeimą jis pavadino viena svarbių Vilniaus ir Lvivo jungčių.
Giminės pradininkas Jurgis Boimas buvo kilęs iš Transilvanijos. Į Abiejų Tautų Respubliką jis atvyko kartu su valdovu Steponu Batoru, apsigyveno Lvive ir vertėsi prekyba. Jo iniciatyva 1609–1615 metais mieste pastatyta renesansinė Boimų šeimos laidojimo koplyčia, esanti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Lvivo istoriniame centre.
Povilas Boimas XVII amžiuje vadovavo Vilniui
Jurgio Boimo sūnus Povilas Jurgis Boimas buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos karališkasis gydytojas ir Lvivo vaitas – aukščiausias miesto teismo pareigūnas. Jo sūnus Povilas Boimas taip pat tapo mediku ir gydė aukščiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikus.
P. Boimas į Vilnių atvyko 1649 metais. Jis dirbo miesto taryboje, ėjo suolininko ir tarėjo pareigas, tapo burmistru, o 1667 metais buvo paskirtas Vilniaus vaitu. Jis taip pat dažnai atstovavo miestui seimuose.
A. Ragauskas P. Boimo padėtį, apibūdindamas ją šiuolaikiniais terminais, prilygino Vilniaus mero pareigoms. Pasak istoriko, aukštas pareigas gydytojas gavo už nuopelnus kovose su maskvėnais: pats nekariavo, tačiau gydė kovotojus.
Povilo brolis Benediktas Povilas Boimas buvo jėzuitas ir Vilniaus universiteto profesorius. 1646 metais jis įstojo į Lietuvos jėzuitų provincijos naujokyną Vilniuje, o gyvenimo pabaigoje pamokslavo Šv. Kazimiero bažnyčioje. Joje 1670 metais miręs dvasininkas buvo ir palaidotas.
Mykolas Boimas Europai pristatė Kiniją
Žymiausiu giminės atstovu laikomas Povilo ir Benedikto brolis Mykolas Boimas, vadinamas „lenkiškuoju Marku Polu“. Jėzuitų misionierius, mokslininkas ir keliautojas Kinijoje tapo žlungančios Mingų dinastijos diplomatu.
M. Boimas tyrinėjo kinų mediciną, rengė Kinijos žemėlapius, o 1656 metais buvo išleistas jo veikalas „Flora Sinensis“. A. Ragauskas pripažino, kad M. Boimas tiesioginio ryšio su Vilniumi neturėjo, tačiau neabejojo, jog jis bendravo su šiame mieste gyvenusiais broliais.
