Ekologiškame piene vidutiniškai yra 56 proc. daugiau omega-3 riebalų rūgščių ir 41 proc. daugiau konjuguotos linolo rūgšties nei įprastiniame, rodo 196 mokslinių tyrimų metaanalizė. Gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė Petrauskienė pabrėžia, kad renkantis pieno produktus svarbu vertinti ne tik ekologinį ženklą, bet ir sudėtį.
Skirtumus daugiausia lemia karvių šėrimas: kuo didesnę raciono dalį sudaro žolė ir ganyklų pašarai, tuo labiau gali skirtis pieno riebalų sudėtis. Šie skirtumai siejami su didesne žolės ir ganyklų pašarų dalimi karvių racione, kaip nustatyta minėtoje metaanalizėje. Tačiau tyrimuose nustatyti sudėties skirtumai turi būti vertinami visos mitybos kontekste, atsižvelgiant į produkto sudėtį ir suvartojamą kiekį.
Gydytoja dietologė D. Petrauskienė kasdienėje praktikoje pastebi, kad kyla daug klausimų apie pieno produktų naudą, jų skirtumus ir ekologinį ženklinimą. Nors pienas, kefyras, varškė ir sūris lietuvių mityboje vartojami įprastai, ne visi žino, kuo šie produktai skiriasi ir ką organizmas gauna juos vartodamas.
Kodėl pieno produktai vertingi mityboje
Pieno produktai vertinami dėl juose esančių visaverčių baltymų, kuriuose yra visos gyvybiškai svarbios aminorūgštys, ypač svarbios vyresniame amžiuje raumenų masei išlaikyti. Jie taip pat gali būti svarbus kalcio, fosforo, B grupės vitaminų ir jodo šaltinis.
Nors vieno universaliai geriausio produkto nėra, skirtingi pieno produktai pasižymi specifinėmis savybėmis: varškė išsiskiria baltymų kiekiu, rauginti produktai (kefyras, rūgpienis, natūralus jogurtas) gali būti vertinga mitybos dalis dėl gyvų bakterijų kultūrų, kietajame sūryje gausu kalcio, tačiau gali būti daug druskos ir riebalų. Sviestas ir grietinė yra riebūs produktai, rekomenduojama juos vartoti saikingai.
Rekomenduojamas pieno produktų kiekis per dieną
Lietuvos sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose siūloma per dieną suvartoti apie 350–500 ml pieno arba atitinkamą kiekį pieno produktų, kas prilygsta maždaug dviem ar trims porcijoms. Viena porcija gali būti stiklinė pieno, kefyro ar rūgpienio, indelis natūralaus jogurto, porcija varškės ar nedidelis gabalėlis sūrio. Svarbi ne tik produkto kiekis, bet ir įvairovė bei sudėtis. Lietuvoje vis dar akcentuojama, kad dažniau reikėtų rinktis liesesnius ir raugintus pieno produktus.
Žmonės, netoleruojantys pieno produktų ar jų nevartojantys, reikalingas maistines medžiagas gali gauti ir iš kitų, tinkamai parinktų maisto šaltinių.
Ekologinio ženklo reikšmė ir produkto sudėtis
Ekologinis ženklas patvirtina gamybos sistemą: ekologiniuose ūkiuose karvėms, kai leidžia oro sąlygos, turi būti sudarytos sąlygos ganytis, o bent 60 proc. jų raciono turi sudaryti žolė, šienas ir kiti stambieji pašarai, atitinkantys ekologinės gamybos reikalavimus. Draudžiami genetiškai modifikuoti pašarai, sintetiniai pesticidai ir trąšos, o antibiotikai skiriami tik sergantiems gyvuliams gydyti. Ekologiniai ūkiai tikrinami bent kartą per metus.
Tačiau ekologinė gamyba ir produkto maistinė sudėtis nėra tapačios. Pavyzdžiui, ekologiškas saldintas jogurtas vis tiek gali turėti daug pridėtinio cukraus, o ekologiško sviesto ar grietinės riebumas nesumažėja dėl ekologinio ženklo. Svarbu skaityti produktų etiketes, nes pridėto cukraus kiekis, net ir ekologiškame produkte, gali daryti jį ne tokį palankų sveikatai.
Pašarai gali lemti ir sviesto spalvą: vasarą jis neretai būna geltonesnis dėl beta karoteno iš šviežios žolės. Tačiau spalva neparodo, ar produktas ekologiškas – tai patvirtina sertifikavimas ir ženklinimas. Žodžiai „natūralus“ ar „ūkiškas“ ekologinės gamybos nepatvirtina.
Kaip rinktis pieno produktus
Renkantis jogurtą, patariama teikti pirmenybę natūraliam, be pridėtinio cukraus, o saldumui pridėti uogų ar vaisių. Perkant sūrį verta palyginti druskos kiekį. Sviestą, grietinę ir riebius sūrius reikėtų vartoti saikingai. Svarbiausia atkreipti dėmesį į cukraus, druskos kiekį ir bendrą produkto sudėtį, nes tai pasako daugiau apie jo naudą sveikatai nei ženklas ant pakuotės.
Norintiems dažniau rinktis ekologiškus pieno produktus, nebūtina iš karto keisti viso pirkinių krepšelio. Galima pradėti nuo dažniausiai vartojamų produktų – pieno, kefyro ar natūralaus jogurto. Svarbiausia, kad pasirinktas produktas būtų įvairios ir subalansuotos mitybos dalis.
Apie pieno produktų maistinę vertę, jų skirtumus ir ekologinės gamybos ypatumus Dalia Vaitkevičiūtė-Petrauskienė kalbėjo rugsėjo 30 d. Vilniuje vykusioje edukacinėje konferencijoje „Kodėl verta rinktis ekologiškus pieno produktus dažniau?“. Renginį organizavo Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ ir finansavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
