Gyvenimas gražus ir vertas džiaugsmo, jį dovanoja vaikas, auganti šeima, šalia esantis žmogus. Gebėjimas būti arti kito, priimti jo meilę ir ja dalytis suteikia gyvenimui prasmę. Tokia žinia skambėjo rugsėjo 26 d. surengtame „Žygyje už gyvybę 2026“, į sostinės centrą subūrusio šeimas, jaunimą, senjorus, medikus, pedagogus ir nevyriausybinių organizacijų atstovus.
Nepaisydami ūkanoto rudens oro, dalyviai pabrėžė, kad žygio tikslas – telkti visuomenę ir atkreipti dėmesį į realios pagalbos svarbą žmonėms, susiduriantiems su nėštumo, tėvystės, ligos, negalios, vienišumo ar senatvės sunkumais. Žygio idėja – ne smerkti ar skaldyti, bet stiprinti tarpusavio atsakomybę, solidarumą ir rūpestį tais, kuriems pagalbos reikia labiausiai.
Šventinėje programoje skambėjo asmeninės istorijos, muzika, vyko kūrybinės bei edukacinės veiklos vaikams ir informacinė organizacijų mugė. Renginyje dalyvavo svečių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų.
Žygio pradžioje – apie šeimą, atsakomybę ir visuomenės ateitį
Renginys prasidėjo prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Susirinkusiuosius sveikino Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, Ateitininkų federacijos atstovai ir svečiai iš Latvijos bei Lenkijos.
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė Violeta Vasiliauskienė pabrėžė, kad pagarba žmogaus gyvybei negali likti deklaracija – ji turi atsispindėti kasdieniuose žmonių ir visuomenės pasirinkimuose. Anot jos, svarbu, kad sunkumus patirianti nėščia moteris neliktų viena, o būsimas tėtis būtų skatinamas prisiimti atsakomybę. Ji taip pat kalbėjo apie pagarbą žmogui gyvenimo pabaigoje – pareigą rūpintis sergančiu, silpstančiu ar nuo kitų pagalbos priklausomu žmogumi.
„Pagarba gyvybei negali likti vien gražiais žodžiais. Ji turi tapti mūsų darbais, pasirinkimais ir kasdiene laikysena“, – teigė V. Vasiliauskienė.
Jaunimo vardu kalbėjęs Ateitininkų federacijos pirmininkas Aistis Stalaučinskas žmogaus gyvybės temą susiejo su visuomenės ir valstybės tęstinumu, primindamas tautos gebėjimą vienytis dėl ateities kartų.
Po pasisakymų žygio dalyviai su dainomis ir taikiais šūkiais Gedimino prospektu pajudėjo Katedros aikštės link.
Kaušylų šeima: gyvenimas ne visada klostosi taip, kaip planuojame
Šešių vaikų tėvai Monika ir Povilas Kaušylai, Krizinio nėštumo centro ambasadoriai, Katedros aikštėje pasakojo apie sudėtingą nėštumą ir iššūkius auginant „ypatingu vaiku“ vadinamą sūnų Vincentą, kuris pakeitė jų požiūrį į tėvystę, atsakomybę ir priėmimą.
Patricia Sandoval: istorija apie pasirinkimus, krizę ir galimybę pradėti iš naujo
Iš JAV atvykusi Patricia Sandoval pasidalijo savo gyvenimo istorija, atvirai kalbėdama apie tris patirtus abortus, vėliau darbą organizacijoje „Planned Parenthood“ ir gilų psichologinį sukrėtimą, priklausomybes. Ji liudijo, kad net po sunkių išgyvenimų įmanoma pradėti iš naujo, pabrėždama vilties, atleidimo ir pagalbos atsitiesti svarbą.
Tylos minutė – negimusiems vaikams, netektį patyrusioms šeimoms ir solidarumui su Kauno krikščioniškaisiais gimdymo namais
Šventės dalyviai tylos minute pagerbė negimusius vaikus, prisiminė vaiko netektį patyrusias šeimas ir išreiškė solidarumą su Kauno krikščioniškaisiais gimdymo namais, nepritardami jų uždarymo sprendimui.
Europos gydytojų atstovas: žmogaus orumas išryškėja tada, kai žmogus pažeidžiamas
Vaizdo įrašu į renginio dalyvius kreipėsi Europos katalikų gydytojų asociacijų federacijos prezidentas, profesorius Rokas Čivljak. Jis kalbėjo apie demografinius iššūkius, šeimų patiriamą ekonominį nesaugumą, žmogaus orumą ir gydytojų atsakomybę rūpintis pažeidžiamais pacientais, ragindamas kurti medicinos gyvybės kultūrą.
Karosų šeima: „Kartais išgyti turi mūsų akys“
Saulius Karosas pasakojo apie dukros Ivos, gimusios su Dauno sindromu, diagnozę ir kaip tai pakeitė šeimos požiūrį į tėvystę, grožį ir vertę. Pora vėliau įvaikino berniuką Motiejų, taip pat turintį Dauno sindromą. „Grožis slypi žiūrinčiojo akyse, tačiau kartais tik gyvenimo sunkumai tas akis išgydo“, – teigė S. Karosas.
Šavinių šeima: „Nesame gyvybės viešpačiai“
Trijų vaikų tėvai Giedrė ir Antanas Šaviniai dalijosi patirtimi, kaip šeimos išgyvenimai – sudėtingas persileidimas ir sūnaus, gimusio per anksti, liga – pakeitė jų požiūrį į natūralų šeimos planavimą ir gyvybės trapumą. Jie pabrėžė, kad kiekviena gyvybė priklauso ne mums, o mes esame tik jos priėmėjai ir globėjai.
Kristina Judinė: pagarba žmogui – ir tada, kai jis pats sau padėti nebegali
Verslininkė ir slaugos namų „Addere Care“ įkūrėja Kristina Judinė kalbėjo apie pagarbą asmeniui visais gyvenimo tarpsniais, nuo užgimimo iki paskutinio atodūsio, akcentuodama, kad žmogus visada yra vertas pagarbos, o svarbu matyti ne ligą ar negalią, o patį žmogų.
Apmąstyti gyvybės temą vaikus ir jaunimą kvietė konkursai
Prieš žygį organizatoriai paskelbė piešinių ir rašinių konkursus „Noriu broliuko, noriu sesutės“ ir „Taika prasideda mamos glėbyje“. Konkursams gauta atitinkamai 243 ir 21 kūrybinis darbas. Nugalėtojus numatyta pagerbti Seime.
Gyvybės tėkmė muzikoje
Katedros aikštę tądien pripildė muzika: scenoje pasirodė Ieva Zasimauskaitė, Liudas Mikalauskas ir grupė ICHTHUS. Renginio užbaigiamoji daina „Dangus Tau dovanojo aukštį“ tapo apibendrinimu – kvietimu priimti gyvenimo džiaugsmus ir išbandymus su meile, dėkingumu ir pagarba vienas kitam. Organizatoriai priminė, kad gyvybės kultūra atsiskleidžia kasdieniu rūpesčiu ir tarpusavio santykiais.
