Rusija spalio 21-osios vakarą ir naktį į spalio 22-ąją keliomis raketų bangomis smogė Ukrainos sostinei Kyjivui, praėjus vos kelioms valandoms po JAV pasiuntinio Steve’o Witkoffo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Iki ketvirtadienio 11.13 val. Vidurio Europos vasaros laiku buvo žuvę mažiausiai du žmonės, dar 34 sužeisti.
Į Kyjivą paleista 21 balistinė raketa
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija surengė tris atakos bangas ir į Kyjivą paleido 21 balistinę raketą. Smūgiai ir jų padariniai užfiksuoti šešiuose sostinės rajonuose bei energetikos objektuose.
Pirminiais Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, buvo sužeisti šeši žmonės, keturis iš jų teko hospitalizuoti. Mieste apgadinti gyvenamieji namai, degalinė ir transporto infrastruktūra. Vėliau bendras sužeistųjų skaičius išaugo iki 34, patvirtintos mažiausiai dviejų žmonių žūtys.
Atakoms nesiliaujant, Ukrainos oro pajėgos paryčiais perspėjo apie daugiau Kyjivo link skrendančių balistinių raketų ir paragino gyventojus nepalikti slėptuvių.
Rusijos gynybos ministerija pripažino surengusi didelio masto smūgį iš sausumos paleistais tiksliaisiais ginklais ir dronais.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas savo ruožtu teigė, kad Ukraina Rusijos sostinės kryptimi pasiuntė 630 dronų, iš kurių 163 esą buvo sunaikinti netoli miesto. Pirminiame pranešime Rusijos institucijos skelbė perėmusios daugiau kaip 160 Maskvos link skridusių aparatų.
Ukrainos pareigūnų duomenimis, per atskiras spalio 21-osios Rusijos atakas žuvo mažiausiai keturi žmonės: du Kyjive ir garbaus amžiaus pora rytinėje Charkivo srityje. Rusijos okupacinė administracija Ukrainos Luhansko srityje tuo metu pareiškė, kad Ukrainos dronui smogus ryšių bendrovei žuvo du žmonės.
Maskva sutiko atnaujinti trišales derybas
Beveik tris valandas trukęs S. Witkoffo ir V. Putino susitikimas Sankt Peterburge, antrame pagal dydį Rusijos mieste, buvo jau devintas jų susitikimas akis į akį.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas po jo paskelbė, kad Maskva „iš esmės“ sutinka po lapkričio 10-osios atnaujinti Rusijos, Ukrainos ir JAV derybas. Jos nevyko nuo 2026 metų vasario. Pasak J. Ušakovo, naujame etape daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Rusijos ir Ukrainos saugumo sistemai po karo.
S. Witkoffas perdavė V. Putinui pasiūlymus, spalio 20 dieną aptartus Osle, Norvegijos sostinėje, su V. Zelenskiu ir Europos partneriais. Vis dėlto J. Ušakovas pareiškė, kad naujuose Kyjivo ir europiečių požiūriuose esą buvo mažai deryboms naudingos esmės.
Oficialiais Ukrainos prezidentūros duomenimis, S. Witkoffas Osle dalyvavo gyvai, o kitas JAV pasiuntinys ir prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris prisijungė nuotoliniu būdu. Susitikimuose taip pat dalyvavo Norvegijos ir Suomijos vadovai bei Europos, Europos Sąjungos ir NATO atstovai.
D. Trumpas po derybų Sankt Peterburge tvirtino, kad šalys yra kaip niekada arti karo pabaigos. S. Witkoffas pokalbį pavadino konstruktyviu, tačiau pripažino, kad dar liko svarbaus darbo, o JAV, Ukrainos ir Rusijos techninio lygio diskusijos bus tęsiamos.
V. Zelenskis taip pat pritarė JAV siūlymui kuo greičiau atnaujinti trišales derybas. Tačiau prieš pat Kyjive paskelbiant raketų pavojų Ukrainos prezidentas kalbėjo atsargiai: „Pažiūrėsime, kas bus šį kartą.“
J. Ušakovas taip pat paskelbė, kad lapkritį Šendžene, pietų Kinijos mieste, rengiamas V. Putino, D. Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimas. Kremlius jį vadina pirmuoju tokio formato viršūnių susitikimu istorijoje.
Rusija paleido nuo 2022 metų kalintą amerikietį
S. Witkoffo vizito dieną Rusija paleido 74 metų JAV pilietį Stepheną Hubbardą – į pensiją išėjusį anglų kalbos mokytoją, kalintą nuo 2022 metų. Jis neigė Rusijos kaltinimus, kad Ukrainos pusėje kariavo kaip samdinys.
S. Witkoffas už amerikiečio paleidimą pavadino V. Putiną „humanitaru“. D. Trumpas savo ruožtu tvirtino atidėjęs sankcijas Rusijai, kad būtų užtikrintas S. Hubbardo išlaisvinimas. JAV prezidentas sakė, jog įvedus sankcijas amerikietis galėjo likti Rusijoje.
