Lenkijoje ketvirtadienį, spalio 22-ąją, 28 miestų gyventojai renkasi į demonstracijas „Raudona kortelė už abortą“, reikalaudami laisvos prieigos prie teisėto nėštumo nutraukimo. Aktyvistai kaltina premjero Donaldo Tusko proeuropietišką vyriausybę išdavus moteris ir neįgyvendinus per 2023 metų rinkimus duoto pažado sušvelninti vienus griežčiausių Europoje abortų įstatymų.
Protestai rengiami praėjus šešeriems metams po abortų ribojimo
Demonstracijos vyksta lygiai šešeri metai po 2020 metų spalio 22 dienos Lenkijos Konstitucinio Tribunolo, tikrinančio teisės aktų atitiktį Konstitucijai, sprendimo. Juo buvo panaikinta galimybė nutraukti nėštumą dėl sunkių ir negrįžtamų vaisiaus patologijų.
Nuo 1993 metų abortas Lenkijoje buvo leidžiamas, kai nėštumas kėlė grėsmę moters gyvybei ar sveikatai, buvo išžaginimo arba incesto pasekmė, taip pat sunkių vaisiaus patologijų atvejais. Pastarąjį pagrindą Konstitucinis Tribunolas panaikino valdant konservatyviai partijai „Teisė ir teisingumas“.
Masinis pasipriešinimas abortų ribojimams šalyje tęsiasi nuo 2016 metais prasidėjusio „Juodojo protesto“, kai visoje Lenkijoje demonstravo juodai apsirengusios moterys.
D. Tusko koalicija 2023 metų parlamento rinkimus iš dalies laimėjo žadėdama liberalizuoti abortų teisę. Vis dėlto 2024 metais premjeras pripažino nematantis galimybės įveikti tuomečio prezidento veto. Vietoj platesnės reformos vyriausybė ėmėsi priemonių, kad ligoninės negalėtų religijos pagrindu atsisakyti atlikti teisėtų abortų.
Parlamentas priėmė du projektus, tačiau prezidentas gali juos vetuoti
Spalio 20 dieną Lenkijos parlamentas priėmė du abortų taisykles švelninančius įstatymų projektus. Vienas jų atkurtų galimybę nutraukti nėštumą dėl sunkių vaisiaus patologijų, o kitas iš dalies panaikintų baudžiamąją atsakomybę už pagalbą atliekant abortą.
Pirmajam projektui pritarė 233 parlamentarai, 203 balsavo prieš, vienas susilaikė. Dalinio pagalbos dekriminalizavimo projektas priimtas gerokai mažesne persvara – 217 balsų prieš 213, trims parlamentarams susilaikius.
Abu projektai perduodami Lenkijos Senatui. Kad galutiniai tekstai įsigaliotų, juos dar turėtų pasirašyti konservatyvus šalies prezidentas Karolis Nawrockis. Prezidento veto parlamentas galėtų atmesti tik trijų penktadalių balsų dauguma, kurios valdančioji koalicija neturi.
Prezidento kanceliarijos vadovas Zbigniewas Boguckis pareiškė, kad K. Nawrockis įvertins galutinius projektų tekstus. Tačiau jis taip pat priminė prezidento per rinkimus išsakytą poziciją ginti gyvybę „nuo pradėjimo iki natūralios mirties“.
Varšuvoje veikiančios reprodukcinių teisių aktyvistų grupės „Abortion Dream Team“ atstovė Zofia Marcinek projektų priėmimą, likus maždaug metams iki kitų parlamento rinkimų, pavadino simboliniu gestu. Jos teigimu, valdžia iš anksto žinojo, kad projektai veikiausiai sulauks prezidento veto, tačiau siekia parodyti moterims, jog imasi veiksmų.
Protestų organizatoriai pabrėžia, kad parlamentui pateikti pakeitimai vis tiek neatitinka jų pagrindinių reikalavimų: įteisinti abortą iki 12-osios nėštumo savaitės, visiškai dekriminalizuoti pagalbą nutraukiant nėštumą ir užtikrinti visapusišką prieigą prie skubiosios kontracepcijos.
Aktyvistai teigia, kad tikroji pagalba lieka sunkiai pasiekiama
Pagal dabar galiojančią Lenkijos teisę nėščioji nėra baudžiama už savo pačios atliktą medikamentinį abortą. Tačiau jai padėjusiems gydytojams, artimiesiems ar kitiems asmenims gali grėsti iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Nacionalinio sveikatos fondo, finansuojančio viešąsias sveikatos paslaugas Lenkijoje, duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį šalies ligoninėse atlikti 573 abortai. Per visus 2022 metus jų buvo 452. Tačiau aktyvistai teigia, kad kasmet dešimtys tūkstančių nėštumų nutraukiama ne ligoninėse, dažniausiai namuose vartojant iš užsienio gautas tabletes.
Z. Marcinek tvirtina, kad valdžios kalbos apie pagerėjusią prieigą klaidina moteris. Pasak jos, premjero patikinimais patikėjusios pacientės ligoninėse neranda reikiamų paslaugų ir į aktyvistus kreipiasi vėliau, kai suteikti pagalbą jau būna sudėtingiau ir brangiau. Ji taip pat teigia, kad klaidingas pagerėjusios padėties įspūdis mažina tarptautinių donorų paramą Lenkijos moterų teisėms.
2025 metais „Abortion Dream Team“ priešais Lenkijos parlamento pastatą Varšuvoje atidarė centrą, kuriame moterys gali gauti informacijos ir išgerti aborto tabletes aktyvistų draugijoje.
2026 metų rugsėjį toje pačioje vietoje pradėjo veikti „Abortomatu“ pramintas siuntų terminalas. Jį valdo tarptautinė feministinė organizacija „Women Help Women“. Gavusios PIN kodą, moterys tabletes gali pasiimti jau kitą dieną, užuot iki dviejų savaičių laukusios pristatymo į namus.
Aktyvistų teigimu, toks terminalas ypač svarbus moterims, kurios dėl nepalaikančios šeimos ar smurtaujančio partnerio negali saugiai užsisakyti tablečių savo adresu. Šis išdavimo būdas pasirinktas ir todėl, kad Lenkijoje net aborto tablečių perdavimas iš rankų į rankas gali būti laikomas nusikaltimu.
