Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad jo netenkina valstybės institucijų nevykdomi teismų sprendimai dėl partnerysčių registravimo. Susidariusią padėtį jis pavadino „teisiniu nihilizmu“, tačiau pabrėžė, kad esminį teisinį sprendimą turi priimti Seimas.
Premjeras išgirdo ir teisingumo ministrės argumentus
„Tai man, aišku, kad nepatinka tai, ką aš matau. Man nepatinka teisinis nihilizmas, nes ir Konstitucinis Teismas 2025 metais pasisakė, buvo teismų sprendimų, ir, berods, yra 13 ar 14 panašių bylų, kur dar turbūt bus sprendimai“, – BNS sakė M. Sinkevičius.
Kartu Vyriausybės vadovas teigė girdintis teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės argumentą, kad dabartinė Civilinio kodekso redakcija neleidžia registruoti partnerysčių. Premjero vertinimu, klausimą iš esmės turi išspręsti Seimas.
Teisingumo ministerijos duomenimis, ji apskundė 13 sprendimų įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystes. Iki spalio 19 dienos apeliacinės instancijos teismai buvo atmetę tris iš šių skundų. Dėl dar dviejų sprendimų ministerija nebuvo apsisprendusi, ar kreiptis į kasacinį teismą.
Ministerija teigia negalinti įregistruoti partnerysčių
Spalio 19 dieną Teisingumo ministerija paskelbė nevykdysianti įsiteisėjusio sprendimo įregistruoti dviejų vilniečių moterų partnerystę, nes tam nėra nustatytos tvarkos.
Ministerija tvirtina, kad registracijai trukdo „objektyvios teisinės kliūtys“: įstatyme nėra nustatyto teisinio pagrindo, taip pat nenurodyta, kuriame registre ir kokia tvarka partnerystė turėtų būti registruojama.
Institucijos teigimu, atskiri teismų sprendimai nepanaikina teisinio reguliavimo spragos ir nesukuria visiems taikomos partnerystės registravimo tvarkos. Ministerija aiškina galėsianti imtis veiksmų tik tada, kai Seimas nustatys registracijos teisinį pagrindą ir procedūrą.
Ministerija pabrėžia nekvestionuojanti pačios partnerystės ir neginčijanti pareigos vykdyti teismų sprendimus. Vis dėlto ji laikosi pozicijos, kad registracija be įstatymo neįmanoma, todėl prašo aukštesnių teismų patikrinti priimtų sprendimų teisėtumą.
Konstitucinis Teismas leido partnerystės siekti teismuose
Konstitucinis Teismas 2025 metų balandžio 17 dieną pripažino, kad Civilinio kodekso nuostata, pagal kurią partnerystę gali sudaryti tik vyras ir moteris, prieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teismas taip pat išaiškino, kad tol, kol Seimas nenustatė partnerystės registravimo tvarkos ar kitaip nesureguliavo nesusituokusių porų teisinės apsaugos, teisę į partnerystę ir jos įregistravimą galima įgyvendinti kreipiantis į teismą.
Gegužės 28 dieną Klaipėdos apygardos teismas atmetė Teisingumo ministerijos skundą dėl dviejų vilniečių moterų partnerystės pripažinimo. Rugpjūčio pabaigoje ministerija pateikė kasacinį skundą, tačiau rugsėjo pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė jį priimti.
Šio teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė nurodė, kad ministerijos argumentai nepagrindė netinkamo teisės normų aiškinimo ar taikymo. Pasibaigus trijų mėnesių terminui, naujo kasacinio skundo šioje byloje ministerija pateikti nebegali.
Rugsėjo 29 dieną Klaipėdos apygardos teismas kitoje byloje paliko galioti sprendimą pripažinti pareiškėjas partnerėmis ir įpareigoti valstybę įregistruoti jų partnerystę. Byloje nustatyta, kad moterys kartu gyvena ilgiau nei metus. Teismas pažymėjo, jog užsienyje sudaryta jų santuoka nepanaikina teisės siekti, kad šeimos santykiai Lietuvoje būtų pripažinti partnerystės forma.
Tačiau teismų praktika dar nėra visiškai vienoda. Spalio 8 dieną Klaipėdos apylinkės teismas pripažino tos pačios lyties poros partnerystę, bet atsisakė įpareigoti valstybę ją įregistruoti ir išduoti patvirtinantį dokumentą.
Advokato Aivaro Žilvinsko teigimu, poros, kurioms palankūs sprendimai įsiteisėjo, tačiau nebuvo įvykdyti, kreipiasi į antstolius. Vienos poros byloje už sprendimo nevykdymą jau skirta 10 eurų bauda už kiekvieną dieną, o tuo pačiu keliu ketina eiti ir vilniečių pora.
