Po kilusių diskusijų dėl galimo vandens kelio tarp Vilniaus ir Kauno, Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) skelbia, kad planų dėl laivybos Neryje kol kas nėra. Tokie sprendimai būtų priimami tik išklausius visas suinteresuotas šalis ir atlikus išsamią analizę.
VVKD pabrėžia, kad konkretūs sprendimai šiuo klausimu galėtų būti svarstomi tik ateityje. Pasak VVKD generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo, idėja sujungti sostinę su Kaunu vandens keliu sukėlė platų atgarsį visuomenėje, tačiau šiuo metu jokie konkretūs sprendimai nėra priimti ir biudžetas tam nėra numatytas. Jei ši idėja būtų plėtojama ateityje, sprendimai būtų priimami konsultuojantis su mokslininkais, aplinkosaugininkais, įvertinus poveikį aplinkai, ekonominį pagrindimą ir poveikį šalia upės esantiems regionams.
Šiais metais VVKD prioritetai yra krovininės laivybos plėtra Nemunu tarp Kauno ir Klaipėdos, esamų vandens kelių priežiūra ir investicijos į aplinkai draugiškas vandens transporto priemones. Planuojama, kad įsigytiems laivams pilnai funkcionuojant, anglies dvideginio išmetimai sumažės 14,4 tūkst. tonų per metus.
Šiuo metu Lietuvoje eksploatuojamų vidaus vandens kelių ilgis siekia 500 km. Laivyba Nerimi vyksta tik Vilniaus miesto ribose ir nedidelėje dalyje Kaune. Lietuvoje registruotų laivų skaičius siekia 28 tūkst.
Apie galimybę suaktyvinti laivybą Neryje kalba ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas, teigdamas, kad upė galėtų būti naudojama ne tik transportui ir turizmui, bet ir kariniam mobilumui bei evakuacijai iš Vilniaus. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad poreikio tam nemato, tačiau tai neužkerta kelio savivaldybių iniciatyvoms. Aplinkosaugininkai ir Medžiotojų bei žvejų draugija kritikuoja Neries ir Nemuno gilinimą dėl galimo poveikio aplinkai.
