33 Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu įvertinti, ar Seimo statuto nuostata, leidžianti komitetų posėdžius rengti plenarinių posėdžių metu, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Pasak Seimo narių, ši nuostata tampa įrankiu valdančiajai daugumai manipuliuoti įstatymų leidybos procesu ir eliminuoti opoziciją iš svarbių balsavimų.
Parlamentarai ginčija Seimo statuto 53 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri leidžia rengti komitetų posėdžius Seimo metu tik Seimui sutikus, tačiau nenustato jokių kriterijų ar pagrindų tokiai išimčiai taikyti. Seimo narės Giedrės Balčytytės teigimu, tai sudaro prielaidas nuolatiniam piktnaudžiavimui, kai Seimo narys priverstas rinktis tarp pareigos plenariniame posėdyje ir dalyvavimo komiteto posėdyje.
Kaip piktnaudžiavimo pavyzdys nurodomi 2026 m. balandžio 14 d. įvykiai, kai buvo leista surengti neeilinį Kultūros komiteto posėdį Seimo plenarinio posėdžio metu, siekiant skubotai priimti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Dėl to net 16 Seimo narių negalėjo dalyvauti balsavimuose dėl svarbių teisės aktų, susijusių su teise ir nacionaliniu saugumu.
Seimo narė G. Balčytytė pabrėžia, kad tokios tendencijos kelia grėsmę teisinės valstybės principams, skaidrumui ir atstovavimui. Ji teigia, kad Statuto spraga naudojama kaip instrumentas neturėti opozicijos balsų, kas yra pavojingas precedentas ir liudija apie atsakingo valdymo principų nepaisymą.
Kreipimasis į KT grindžiamas tuo, kad ginčijama Seimo statuto nuostata, neturint aiškių taikymo kriterijų, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai (Seimo nario laisvo mandato principas), 29 straipsniui (lygiateisiškumo principas), 76 straipsniui (darbo tvarka turi užtikrinti nepertraukiamą dalyvavimą Seimo darbe) bei konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principams. Parlamentarai tikisi, kad KT išaiškinimas užkirs kelią procedūriniam piktnaudžiavimui ir apgins konstitucinę Seimo narių priedermę.
