Seimo pirmininkas perspėja: Rusijos dujų atnaujinimas – kelias į politinį šantažą
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis griežtai pasmerkė Europos Sąjungos (ES) svarstymus atnaujinti rusiškų dujų pirkimą, teigdamas, kad tai būtų didžiulė klaida, kuri paverstų energetiką politinio šantažo įrankiu. Toks pareiškimas nuskambėjo po užsienio žiniasklaidos pranešimų apie ES pareigūnų diskusijas, kaip šis žingsnis galėtų padėti užbaigti karą Ukrainoje.
„Manau, kad Europa jau suprato, jog egzistuoja alternatyvūs energijos šaltiniai, todėl grįžimas prie senų schemų būtų ne tik klaidingas, bet ir sustiprintų Rusijos karinę pramonę, kuri ir taip veikia maksimaliais pajėgumais“, – penktadienį kalbėjo S. Skvernelis.
Seimo pirmininkas atkreipė dėmesį į skirtingus ES šalių požiūrius į Rusiją, tačiau pabrėžė, kad Europa privalo pasimokyti iš praeities klaidų. „Matome, kad bent dviejų Europos valstybių sostinės laikosi kitokios pozicijos Rusijos, Putino ir karo atžvilgiu. Europa neturi būti priklausoma nuo valstybės, kuri iškastinį kurą naudoja ne tik ekonominiams, bet ir politiniams tikslams“, – sakė jis, perspėdamas, kad bet kuriuo metu Rusija gali „užsukti vamzdį“ ir taip daryti įtaką Bendrijos politikai.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pritarė, kad šiuo metu tokie scenarijai neturėtų būti svarstomi. Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba įspėjo ES nekartoti senų klaidų, nes Rusija nuolat naudoja energetiką kaip geopolitinį ginklą, siūlydama energijos išteklius mažomis kainomis.
Leidinys „Financial Times“ pranešė, kad Briuselyje svarstoma galimybė atnaujinti rusiškų dujų pirkimą. Šalininkai teigia, kad tai sumažintų energijos kainas Europoje, paskatintų Maskvą sėsti prie derybų stalo ir suteiktų abiem pusėms priežastį įvesti paliaubas.
Lietuva visiškai nutraukė rusiškų dujų importą 2022 m. balandį, išskyrus tranzitą į Kaliningradą. Tačiau kai kurios rytinės ES narės vis dar priklauso nuo rusiškų dujų dėl geografinių ir politinių priežasčių.
Po „Nord Stream“ dujotiekio sprogimų 2022 m. rudenį, Rusija dujas į Europą tiekė per Ukrainą, „TurkStream“ ir „Balkan Stream“ dujotiekiais. Ukrainai nepratęsus dujų tranzito susitarimo su Rusija, šis susitarimas nustojo galioti šių metų pradžioje. Nors 2023 m. rusiškos dujos sudarė mažiau nei 10 proc. viso ES importo, 2021 m. šis skaičius viršijo 40 proc. Be to, kelios Europos šalys perka daugiau rusiškų SGD, transportuojamų jūra.
