Nužudyto Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei valstybinės laidotuvių iškilmės prasidės liepos 4 d. Teherane, o baigsis palaidojimu liepos 9 d. jo gimtajame Mešhedo mieste, pranešė Irano valstybinė televizija. Laidotuvių pradžia sutampa su JAV nepriklausomybės diena.
A. Khamenei žuvo 2026 m. vasario 28 d. per pirmąsias JAV ir Izraelio oro atakas prieš Iraną. Žuvimo metu jam buvo 86 metai; Islamo Respublikai jis vadovavo apie 36 metus — nuo 1989-ųjų. Per tas pačias atakas kartu su juo žuvo ir aukšti saugumo pareigūnai bei jo dukra, žentas ir anūkas.
Iš pradžių valstybines laidotuves Iranas buvo numatęs kovo pradžioje, tačiau jos buvo atidėtos dėl karo ir tikėtino itin gausaus žmonių antplūdžio. Po lyderio žūties šalyje paskelbtas 40 dienų gedulas ir septynių dienų valstybinė šventė.
Naujuoju, trečiuoju Irano aukščiausiuoju lyderiu kovo 8 d. tapo žuvusiojo sūnus Mojtaba Khamenei. Jis buvo išrinktas Ekspertų asamblėjos rinkimuose, vykusiuose kovo 3–8 d., reikiamą dviejų trečdalių balsų daugumą surinkęs jau pirmajame ture. Pranešama, kad Mojtaba veikiausiai nebūtų iškilęs, jei tėvas būtų miręs natūralia mirtimi: paties A. Khamenei patarėjams nurodytuose trijuose galimuose įpėdiniuose jo sūnaus nebuvo.
JAV ir Izraelis pareiškė, kad atakomis siekė režimo pokyčių ir taikėsi į Irano branduolinę bei balistinių raketų programą. Atsakydamas Iranas smogė Izraeliui, JAV bazėms regione bei kariniams ir civiliniams taikiniams arabų valstybėse, taip pat uždarė Ormūzo sąsiaurį. Nuo balandžio 13 d. JAV paskelbė Irano jūrų blokadą; Pentagono vertinimu, iki gegužės 1 d. Iranas neteko apie 4,8 mlrd. JAV dolerių naftos pajamų.
Sąlyginės paliaubos buvo paskelbtos 2026 m. balandžio 8 d., tarpininkaujant Pakistanui. Konfliktas pareikalavo tūkstančių žūčių Irane ir Libane, dešimčių aukų Izraelyje ir Persijos įlankos arabų valstybėse, o milijonai žmonių regione buvo perkelti.
Pačiame Irane reakcija į lyderio mirtį buvo nevienoda: dalis gyventojų šventė A. Khamenei žūtį, o režimo šalininkai gedėjo. Saugumo pajėgos sustiprino buvimą Teherane, slopindamos tiek viešą šventimą, tiek nepasitenkinimą.
Irano sąjungininkė Rusija pasmerkė JAV ir Izraelio smūgius kaip destabilizuojančius, tačiau nerodė noro įsitraukti Irano pusėje. Užsienio valstybės lyderio nužudymas atgaivino diskusijas ir klausimus apie tokius demokratijų vykdomus politinius nužudymus.
Sources: Alfa.lt ELTA
