Vasario 2–4 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre (Rūdninkų g. 8, Vilnius) atidaroma nauja edukacinė erdvė „Restauratoriaus kertė“. Ji suteiks galimybę lankytojams pažvelgti į meno kūrinių ir kultūros vertybių restauravimo procesus, paprastai vykstančius už parodų salių ribų. Čia bus galima susipažinti su restauratorių darbo kasdienybe ir procesais, be kurių neįsivaizduojamas muziejus ir kultūros paveldo išlikimas. „Restauratoriaus kertėje“ vyks edukacijos, paskaitos ir mokymai, kuriuos ves restauravimo profesionalai, o atidarymo dienomis lankytojų lauks speciali programa.
„Restauratoriaus kertė“ kviečia ne tik grožėtis menu, bet ir suprasti atsakomybę, slypinčią už kiekvieno išsaugoto kūrinio. Prano Gudyno restauravimo centre bus atvertas nematomas, tačiau esminis kultūros paveldo sluoksnis – preciziškas, mokslinis ir žmogiškas darbas, nuo kurio priklauso Lietuvos meno istorijos išlikimas ateities kartoms. LNDM Generalinio direktoriaus pavaduotoja parodoms ir edukacijai Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė kviečia suaugusius lankytojus patirti šį procesą iš arti, užduoti klausimus ir patiems pajusti, ką reiškia būti tiltu tarp praeities ir ateities.
Edukacijų turinys apims platų Prano Gudyno restauravimo centro veiklos spektrą – nuo tekstilės, keramikos ir meninių baldų iki archeologinių radinių, auksuotės, metalo, molbertinės tapybos, meno kūrinių ant popieriaus bei polichromuotų medinių skulptūrų restauravimo.
Atidarymo programa – galimybė išbandyti restauratoriaus profesiją
Vasario 2 d., 17.30 val., lankytojai kviečiami į edukaciją „Auksuotės dirbtuvių paslaptys“, skirtą susipažinti su auksuotės restauravimo specifika. Auksuotės restauratorė Ingrida Bagočiūnienė kviečia į dirbtuves, kuriose bus atskleisti įvairiapusės technologijos principai, etapai ir suteikta galimybė praktiškai išbandyti auksuotės procesą, kuriant auksu tviskantį istorinių rėmų dekoro fragmentą.
Vasario 3 d., 17.30 val., vyks ekskursija „Kur susitinka praeitis ir dabartis“, kviečianti į pažintį su didžiausiomis Baltijos šalyse restauravimo dirbtuvėmis. Ekskursiją ves meninių baldų restauratorius Lukas Rakauskas ir auksuotės restauratorė Ingrida Bagočiūnienė. Pasak L. Rakausko, Restauravimo centras yra tarsi muziejų užkulisių dalis, svarbi meno vertybėms. Tai pirmoji jų stotelė pakeliui į ekspozicijas ar saugyklas, savotiška „gydymo“ vieta. Ekskursijos metu siekiama suteikti supratimą apie meno vertybių gyvenimą per restauravimo procesą – grindžiamą moksliniais tyrimais, žiniomis ir aukšta profesine etika.
Ekskursijos metu dalyviai apsilankys Mokslinių tyrimų skyriuje, auksuotės, meninių baldų ir archeologinių radinių dirbtuvėse bei išgirs istorijų apie netikėtus radinius ir sprendimus, lemiančius kūrinių likimą.
Programą vasario 4-ąją, 17.30 val., užbaigs edukacija „Nuo karvės iki ožio: oda Lietuvos archeologijoje“. Jos dalyvius dr. Arūnas Puškorius supažindins su archeologinės odos tyrimais ir restauravimu. Edukatorius teigia, kad oda, būdama didžiausias mūsų kūno organas, tūkstantmečius būdavo išdirbama ir naudojama įvairiems dirbiniams gaminti. Dalyviai sužinos apie senovinius odos apdirbimo būdus, jų reikšmę radinių išlikimui ir tyrimams, o praktinėje dalyje mokysis Renesanso epochos odos pynimo technikos ir pasigamins natūralios odos apyrankę.
Vienas didžiausių restauravimo centrų Baltijos šalyse – iš arti
„Restauratoriaus kertė“ gimė iš poreikio atverti visuomenei profesiją, kuri dažniausiai lieka šešėlyje, nors būtent nuo jos priklauso, ar laiko paženklinti kūriniai išliks ateities kartoms. Restauratoriaus darbas – lėtas, preciziškas dialogas su praeitimi, reikalaujantis ne tik išskirtinio kruopštumo ir kantrybės, bet ir gilių technologinių, menotyros bei gamtos mokslų žinių, svarbių ne tik nacionaliniam, bet ir tarptautiniam kultūros paveldo išsaugojimui.
Ne mažiau svarbus ir kitas, rečiau pastebimas restauravimo aspektas – bendradarbiavimas. Vienas kūrinys neretai tampa kelių sričių specialistų darbo lauku: drobę gaivina molbertinės tapybos restauratoriai, jos rėmus – auksuotės ir meninių baldų meistrai, o tyrėjai padeda atskleisti medžiagų kilmę ir jų pokyčius bėgant laikui. Restauravimas čia suvokiamas kaip bendras darbas, paremtas įvairių kompetencijų derme.
Prano Gudyno restauravimo centras – vienas didžiausių Baltijos šalyse– telkia daugiau nei 60 skirtingų sričių profesionalų. Čia dirbantys restauratoriai ir edukatoriai ves edukacijas „Restauratoriaus kertė“, kurių metu dalinsis kasdienio darbo patirtimi ir atskleis restauravimo profesijos sudėtingumą bei svarbą. Bilietus galima įsigyti: bilietai-pgrc.lndm.lt. Edukacijos ir ekskursijos skirtos asmenims nuo 16 metų.
Edukacinė erdvė „Restauratoriaus kertė“ sukurta bendradarbiaujant su dizainere ir šiuolaikinio meno kūrėja Jurga Juodyte-Žalnierukyniene ir baldų kūrėju Dainiumi Žalnierukynu.
