Nepaisant JAV prekybos muitų sukelto sukrėtimo, pasaulio ekonomika dabar susiduria su nauju iššūkiu – padidėjusiomis energijos kainomis dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pagrindiniame prognozių scenarijuje numato lėtesnį pasaulio ekonomikos ir tarptautinės prekybos augimą bei spartesnę infliaciją. Vis dėlto, Lietuvos ūkio plėtra turėtų išlikti sparti. TVF ragina centrinius bankus aiškiai komunikuoti ir būti pasirengusiais reaguoti į bendrą kainų augimą ir lūkesčių prastėjimą. Vyriausybės turėtų vengti brangiai kainuojančių paramos priemonių dėl energijos kainų, o jei tokios priemonės būtinos, jos turi būti taiklios ir laikinos.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė šią savaitę dalyvauja TVF pavasario susitikimuose. Jų metu ji susitiks su Šiaurės ir Baltijos šalių delegacijomis, Europos Sąjungos ambasadore JAV, TVF misijos Lietuvai komanda ir finansų sektoriaus rinkos dalyviais. Su jais bus aptariamos pagrindinės rizikos pasaulio, euro zonos ir Lietuvos ekonomikos raidai.
„Pasaulio ekonomiką krečiant dar vienam energijos kainų šokui, Lietuvos ekonomikos atsparumą šiemet palaikys gausesnės viešosios investicijos ir vidaus vartojimas. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu svarbu užtikrinti tvarų, našumu grįstą augimą. Tam būtinos investicijos į inovacijas ir jų pritaikymas kasdienėje viešojo ir privačiojo sektoriaus veikloje. Svarbu ir toliau plėsti finansų ir kapitalo rinkas, kurios gerintų verslo investicines galimybes“, – teigia J. Varanauskienė.
TVF antradienį paskelbė naujas pasaulio, įskaitant ir Lietuvą, ekonomikos prognozes. Pagal pagrindinį scenarijų, Lietuvos ekonomika ir šiemet augs sparčiai, tačiau kainos taip pat kils daugiau. 2027 m. tiek ekonomikos, tiek kainų augimas turėtų atvėsti. Pasak TVF, šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), kaip ir pernai, augs 2,9 proc., kitąmet – 2,2 proc. (prognozės, palyginti su spalio mėn. prognozėmis, nepakeistos). Kainos kils sparčiau, nei anksčiau tikėtasi: bendroji infliacija padidės nuo 3,4 proc. (pernai) iki 4 proc. (šiemet), o 2027 m. artės labiau įprasto tempo link ir sudarys 2,7 proc. (atitinkamai +0,9 ir +0,2 proc. p. peržiūra). Nedarbo lygis sumažės nuo 6,9 proc. (2025 m.) iki 6,5 proc. (2026 m.) ir 6,3 proc. (2027 m.).
Nors pasaulio ekonomika 2025 m. buvo atspari dėl sąlyginai mažesnių, nei tikėtasi, muitų, fiskalinio skatinimo ir palankių finansavimo sąlygų, padidėjusios energijos kainos lėtins pasaulio BVP augimą ir prisidės prie spartesnio bendro kainų augimo. Pasaulio ekonomika pernai augo 3,4 proc., pagal pagrindinį scenarijų 2026 m. augimas lėtės iki 3,1 proc., o kitąmet paspartės iki 3,2 proc. Bendroji infliacija pasaulyje praėjusiais metais sudarė 4,1 proc., 2026 m. ji augs sparčiau – iki 4,4 proc., o 2027 m. augimas prislops iki 3,7 proc. Tvyrant istoriškai dideliam neapibrėžtumui, TVF taip pat parengė nepalankųjį ir labai nepalankųjį scenarijus: pagal juos numatoma dar prastesnė BVP ir infliacijos raida, tačiau šiuo metu energijos kainos labiausiai atitinka pagrindinio scenarijaus prielaidas – žinoma, tai priklauso nuo paliaubų Vidurio Rytuose tvarumo.
Tarptautinė prekyba pernai augo stebėtinai sparčiai dėl mažesnių, nei tikėtasi, muitų, gausesnių išankstinių užsakymų ir atpigusio JAV dolerio, tačiau artimiausiu metu prekybos plėtra turėtų prislopti. Po praėjusiais metais 5,1 proc. augimo, šiemet prekyba turėtų augti 2,8 proc., kitąmet – taip pat 3,8 proc. JAV efektyvusis muitų tarifas kitų pasaulio šalių prekėms sumažėjo nuo 23 proc. (2025 m.) iki 13,5 proc. (šiuo metu). Likusio pasaulio atsakomosios priemonės JAV buvo labai ribotos – efektyvusis muitų tarifas JAV eksportui beveik nepasikeitė nuo 2024 m. ir sudaro 3,5 proc.
Euro zonos ekonomika turėtų augti šiek tiek lėčiau ir atitiks potencialą. Po 1,4 proc. augimo pernai, euro zonos ekonomika turėtų augti 1,1 proc. šiemet (prognozė nepakeista) ir 1,2 proc. 2027 m. (–0,2 proc. p., palyginti su spalio mėn. prognozėmis). Infliacija euro zonoje vėl reikšmingiau viršys Europos Centrinio Banko 2 proc. tikslą – ji padidės nuo 2,1 proc. (pernai) iki 2,6 proc. (šiemet), o 2027 m. kris iki 2,2 proc.
JAV ekonomika 2026 m. turėtų augti šiek tiek sparčiau dėl sumažėjusių prekybos muitų ir tebesitęsiančiam fiskaliniam skatinimui bei gausioms investicijoms į dirbtinį intelektą. JAV ekonomika pernai augo 2,1 proc., šiemet augimas paspartės iki 2,3 proc. (+0,2 proc. p.), o 2027 m. vėl sulėtės iki 2,1 proc. (prognozė nepakeista). Infliacija JAV padidės nuo 2,7 proc. (2025 m.) iki 3,2 proc. (2026 m.) (+0,5 proc. p.), o kitąmet turėtų kristi iki 2,1 proc.
Kinijos ekonomika turėtų augti lėčiau, šalyje po ilgo laikotarpio reikšmingiau kils ir bendras kainų lygis. BVP augimas turėtų sumažėti nuo 5 proc. (pernai) iki 4,4 proc. (šiemet) (+0,2 proc. p.) ir 4 proc. (kitąmet) (+0,2 proc. p.). 2025 m. šalis kovojo su defliacijos rizika ir kainų lygis apskritai nekito, tačiau šiemet infliacija sudarys 1,2 proc., o 2027 m. – 1,5 proc. (+0,5 ir +0,1 proc. p., palyginti su spalio mėn. prognozėmis).
Teikdamas politikos priemonių rekomendacijas, TVF trumpuoju laikotarpiu ragina centrinius bankus būti pasirengusius reaguoti į bendrą kainų ar infliacijos lūkesčių augimą. TVF taip pat ragina užtikrinti pinigų ir fiskalinės politikos nuoseklumą ir susilaikyti nuo perteklinių fiskalinių paramos priemonių energijos kainoms kompensuoti, siekiant išvengti papildomo spaudimo kainų augimui. Vidutiniu laikotarpiu TVF skatina šalis įgyvendinti struktūrines reformas, skatinančias našumą, įskaitant inovatyvių technologijų ir dirbtinio intelekto pritaikymą, taip pat didinti investicijas, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą energijos srityje ir užtikrinti stabilią bei prognozuojamą tarptautinės prekybos aplinką.
TVF yra 191 valstybę jungianti organizacija. Fondas siekia visų savo narių tvaraus ekonomikos augimo ir gerovės. Lietuva TVF narė yra nuo 1992 m., mūsų šaliai TVF atstovauja centrinio banko vadovas.
