Seimui pristatytas naujos redakcijos Šeimos stiprinimo įstatymo projektas Nr. XVP-970, kuriuo siekiama sukurti efektyvesnę, centralizuotą ir mokslu grįstą šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą, atsisakant perteklinių nuostatų ir stiprinant šeimos politiką koordinuojančių institucijų bei savivaldybių šeimų tarybų kompetencijas.
Viena pataisų iniciatorių Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė pažymėjo, kad šiuo metu galiojantis įstatymas buvo parengtas prieš 8 metus, per šį laiką keitėsi tiek praktiniai šeimų poreikiai, tiek teisinis reguliavimas, pati šeimos politikos įgyvendinimo praktika: „Šiandien galiojantis reguliavimas ne visada pakankamai atitinka realius šeimų poreikius, matome nevienodą įstatymo nuostatų interpretavimą, skirtingas savivaldybių ir institucijų praktikas, atsirado poreikis aiškiau apibrėžti šeimos stiprinimo priemones ir institucijų kompetencijas, be to, per šį laikotarpį keitėsi ir susiję teisės aktai“.
Pasak parlamentarės, teikiamu projektu numatoma pereiti nuo fragmentuoto koordinavimo prie nuoseklesnio modelio, kuris būtų orientuotas į realius šeimos poreikius, aiškesnį institucijų bendradarbiavimą ir veiksmingesnį šeimos stiprinimo priemonių įgyvendinimą.
„Siekiama, kad šeimos stiprinimo priemonės būtų pritaikytos skirtingoms šeimoms ir skirtingoms gyvenimo situacijoms, užtikrinant paramą ir paslaugų prieinamumą vaikams, tėvams, globėjams, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir iššūkius“, – sakė Seimo Pirmininko pavaduotoja O. Leiputė.
Teikiamu projektu tikslinamos pagrindinės sąvokos: šeimos politika, šeimos stiprinimas, bazinis paslaugų šeimai paketas, įvedama darbo su šeima sąvoka, atnaujinami šeimos stiprinimo principai ir šeimos politikos kryptys, daugiau dėmesio skiriant paslaugų kokybei, stebėsenai ir teigiamo požiūrio į šeimą stiprinimui. Taip pat stiprinamas savivaldybių vaidmuo, savivaldybėms nustatant pareigą steigti šeimų tarybas. Numatoma atsisakyti perteklinių deklaratyvių nuostatų, dubliuojančių kitus teisės aktus ir techninio pobūdžio reguliavimo.
„Priėmus siūlomus pakeitimus bus sukurta efektyvesnė šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistema, pereita prie labiau centralizuoto, sisteminio ir mokslu grįstos politikos formavimo modelio, sustiprintos šeimos politiką koordinuojančios institucijos, tai yra, Šeimos politikos komisijos, savivaldybių šeimų tarybų, įgaliojimai ir kompetencijos, užtikrintas šeimų bei su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų bei mokslo ir studijų institucijų įsitraukimas į šeimos politikos formavimą ir šeimos stiprinimo priemonių įgyvendinimą, taip stiprinant politikos formavimo kokybę“, – pabrėžė O. Leiputė.
Po pateikimo Šeimos stiprinimo įstatymo projektui pritarė 60, prieš balsavo 15, susilaikė 12 Seimo narių. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti birželio 9 d.
