2026 m. gegužės 12 d. Seime įvyko konferencija „Visuomenės sveikatos biurai – tiltas į sveikesnį Lietuvos rytojų“, skirta visuomenės sveikatos biurų vaidmeniui stiprinant Lietuvos gyventojų sveikatą bei akcentuojant jų reikšmę kaip jungtį tarp nacionalinės sveikatos politikos ir savivaldos.
Konferencija subūrė nacionalinio ir savivaldos lygmens sveikatos bei švietimo institucijų atstovus bendrai diskusijai, siekiant ieškoti sprendimų, kaip kurti sveikesnį Lietuvos rytojų per stiprias vietos bendruomenes ir visuomenės sveikatos biurų veiklą.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sveikindama konferencijos dalyvius, pažymėjo, jog atsakomybė už sveikatos problemas nebegali būti perkeliama vien specialistams – veikti turime visi, nedelsdami.
Konferencijoje akcentuota, kad svarbu suvokti, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria visuomenės sveikatos biurų darbuotojai. Pabrėžta, jog nuo visuomenės sveikatos biurų aktyvumo, profesionalumo ir išradingumo didele dalimi priklauso regionų ateitis, jų atsparumas ir bendruomenių stiprybė. Teigta, kad visuomenės sveikatos biuruose susilieja sveikatos stiprinimo mokslas ir praktika, tačiau vis dar trūksta ilgalaikių, nuoseklių ir veiksmingų strateginių sprendimų, leidžiančių efektyviai spręsti sveikatos ir žalingų įpročių problemas.
„Visuomenės sveikata prasideda ne ligoninėje, o bendruomenėje – ten, kur vaikas mokosi sveikos gyvensenos, kur šeima gauna reikiamą pagalbą, kur savivaldybė mato realius žmonių poreikius. Sveiką Lietuvą kuriame ne vien institucijose, bet ir per vertybinius apsisprendimus“, – atidarydamas konferenciją kalbėjo Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas. Pasak jo, šiandien vis dažniau ilgaamžiškumas suprantamas ne tik kaip ilgesnė gyvenimo trukmė, bet ir kaip bendras siekis kuo ilgiau gyventi sveikai, savarankiškai ir visavertiškai, išsaugant darbingumą bei gyvenimo kokybę visais amžiaus tarpsniais. Tam būtina kryptinga prevencija ir sveikatos raštingumo stiprinimas, leidžiantys žmonėms laiku priimti sprendimus, padedančius išvengti ligų ir rizikos veiksnių. Savivaldybėse veikiančių visuomenės sveikatos biurų vaidmuo čia yra esminis – jie organizuoja prevencines priemones, ugdo sveikos gyvensenos įpročius bei užtikrina, kad mokslu grįsta informacija apie sveikatą būtų prieinama kiekvienam gyventojui. Taip ilgaamžiškumo siekis tampa nuosekliai įgyvendinama visuomenės sveikatos politika vietos lygmeniu, kurią stiprina ir palaiko nacionalinės visuomenės sveikatos institucijos.
Sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė antrino šiai minčiai ir teigė, kad kalbant apie visuomenės sveikatą būtina telkti ir suderinti pastangas, vengti fragmentuotų sprendimų ir siekti sisteminio, ilgalaikio poveikio. Ministrė dr. M. Jakubauskienė pabrėžė, kad visuomenės sveikatos biurai yra strateginė jungtis tarp nacionalinės politikos ir realių pokyčių vietos lygmeniu, todėl jų vaidmuo turi būti stiprinamas kaip aiški valstybės atsakomybės sritis. Pasak jos, tik nuosekliai ugdant sveiką gyvenseną nuo pat mažens ir teikiant prioritetą prevencijai galima siekti bendro tikslo – sveikesnės ir ilgaamžės visuomenės. Sveikatos apsaugos ministrė savo pranešime aiškiai įvardijo, kas bus laikoma sėkme įgyvendinant strategiją „Lietuva 2030“. Pagrindiniai sėkmės rodikliai, kuriais bus vertinami realūs pokyčiai: prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas, vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, tikslinės gyventojų grupės dalyvavimas prevencinėse programose, vaikų profilaktinių skiepijimų aprėptys, psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas, tabako gaminių ir alkoholio vartojimo lygis, vaikų nutukimo stebėsenos duomenys, jaunuolių, baigusių ankstyvosios intervencijos programas, skaičius. Tai reiškia, kad dėmesys perkeliamas nuo pavienių veiklų prie pamatuojamo rezultato, o prevencija vertinama taip pat rimtai kaip ir gydymas.
Pasak konferencijoje dalyvavusios Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, vaikų sveikatos ir fizinio raštingumo ugdymas Lietuvoje grindžiamas visuminiu požiūriu – per ugdymo turinį, fizinį aktyvumą, neformalųjį švietimą ir nacionalines programas siekiama sukurti tvarius pagrindus sveikesnei, sąmoningesnei ir fiziškai aktyvesnei jaunajai kartai.
Visuomenės sveikatos biurų atstovai, dalyvavę konferencijoje, atvirai įvardijo pagrindinius iššūkius ir trūkumus, su kuriais susiduria kasdienėje veikloje įgyvendindami valstybės deleguotas visuomenės sveikatos stiprinimo funkcijas savivaldybėse. Apie tai konferencijoje kalbėjo Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Daiva Genienė. Ji sakė, kad VSB veiklą riboja tiek sisteminiai, tiek žmogiškųjų ir finansinių išteklių klausimai, darantys įtaką prevencinių priemonių nuoseklumui ir ilgalaikiam poveikiui.
„Konkretų pavyzdį, kaip nacionalinė politika gali virsti apčiuopiamais vietos lygmens pokyčiais, rodo savivaldybėse diegiami duomenimis grįsti jaunimo priklausomybių prevencijos modeliai. Ypatingas dėmesys skiriamas dviem tarpusavyje besipildantiems požiūriams – CTC (angl. Communities That Care) modeliui, stiprinančiam savivaldybių strateginį planavimą ir bendruomenių gebėjimus, bei islandiškajam (angl. Planet Youth) modeliui, kuris per reguliarią duomenų analizę padeda kryptingai keisti jaunimo kasdienę aplinką šeimoje, mokykloje ir laisvalaikyje. Šių modelių derinimas leidžia nacionalinę politiką paversti realiais vietos pokyčiais, o ilgalaikiai rezultatai pasiekiami tada, kai prevencija tampa bendruomenės kasdienybe ir aiškia valstybės atsakomybe“, – konferencijoje teigė prof. dr. S. Čaplinskas.
