2026 m. gegužės 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimas pradėjo svarstyti ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo pristatytas Investicijų ir Žemės įstatymų pataisas, kuriomis siūloma sudaryti palankesnes sąlygas stambių investicinių projektų plėtrai Lietuvoje.
Pakeitimais siekiama užtikrinti greitesnį ir paprastesnį žemės suteikimą investuotojams bei sudaryti galimybes ją gauti palankesnėmis sąlygomis – tiek iš valstybės, tiek iš valstybės valdomų bendrovių.
„Siūlomi pakeitimai būtų taikomi stambiems investuotojams, tai yra tik Investicijų įstatyme numatytus kriterijus atitinkantiems, didžiausią ekonominę naudą valstybei turintiems projektams, kurie tenkina investicijų dydžio, kuriamų darbo vietų, mokamo atlyginimo ir kitus minimalius kriterijus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas. Pasak ministro, galimi du naujų lengvatų galiojimo atvejai stambiems projektams: kai investicijų vertė siekia ne mažiau kaip 250 mln. eurų ir pasiekiamas reikiamas projekto kvalifikacinis balas arba kai regioniniai stambūs investuotojai investuoja daugiau nei 20 mln. eurų ir projektas įgyvendinamas regionuose, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybes.
„Didėjant valstybių konkurencijai dėl stambių investicijų, kai kurie investuotojai, rinkdamiesi šalį, kurioje planuoja įgyvendinti savo projektus, gali teikti pirmenybę toms šalims, kurios numato palankesnes sąlygas nuomotis ar įsigyti žemę“, – Seimo posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų ministras.
Pagal teikiamas naujas nuostatas, investuotojas galėtų būti atleidžiamas nuo valstybinės žemės, išskyrus valstybinę žemę, įtrauktą į laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, nuomos mokesčio, taip pat valstybinė žemė investuotojui galėtų būti parduodama, jeigu kiti įstatymai to nedraudžia.
Pataisomis siūloma numatyti galimybę įstatymų numatytais atvejais investuotojams be aukciono ar konkurso nuomoti ne tik valstybinę žemę, bet ir valstybės valdomų bendrovių žemę (taip pat ją perleisti nuosavybėn), jei tokia žemė gali būti efektyviai panaudota naujų stambių investicijų pritraukimui.
Kaip pažymi iniciatyvos rengėjai, skaičiuojama, kad vienas pagal stambaus projekto investicijų sutartį vykdomas projektas vidutiniškai sukurs 272 darbo vietas, kurių vidutinis darbo užmokestis sieks 2 994 eurus arba 1,4 karto daugiau nei šalies apdirbamosios gamybos srities vidurkis.
„Vidutinė projekto investicija į ilgalaikį turtą siekia daugiau nei 88 mln. eurų. Stambūs projektai reikšmingai prisideda prie šalies bendrojo vidaus produkto augimo. Viena visiškai įgyvendinto stambaus projekto darbo vieta sukurs 2,49 karto daugiau pridėtinės vertės nei šalies apdirbamosios gamybos sektoriaus vidurkis. Vieno stambaus projekto indėlis į šalyje sukurtos pridėtinės vertės augimą vidutiniškai sieks papildomus 18,9 mln. eurų per metus. Stambių projektų atnešamos naudos reikšmingai viršytų negautas biudžeto pajamas, susijusias su žemės sklypo nuoma ar pardavimu. Per pirmus 10 veiklos metų vidutinis stambus projektas atneš 27 mln. eurų vien iš darbo santykių mokesčių (darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų bei gyventojų pajamų mokesčių). Vidutinis stambiam projektui išnuomoto arba subnuomoto valstybei priklausančios žemės sklypo dydis 2025 m. duomenimis siekė 49,9 ha, vidutinė VĮ Registrų centro skelbiama sklypo vertė – 2,01 mln. eurų, arba 13 kartų mažiau nei biudžeto pajamos iš darbo santykių mokesčių. Negautos pajamos iš žemės sklypo nuomos būtų dar mažesnės – 0,68 mln. eurų per 10 metų“, – teigia iniciatoriai aiškinamajame rašte.
Po pristatymo šiems pakeitimams (projektai Nr. XVP-1427, Nr. XVP-1428) pritarta bendru sutarimu. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Ekonomikos ir inovacijų komitete, papildomu – Kaimo reikalų komitete. Seimas taip nusprendė dėl šių projektų prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimo. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 23 d.
