Pastaraisiais metais finansinis sukčiavimas sudėtingėja, tačiau jo pasekmės išlieka tokios pat – tiek finansinės, tiek emocinės. Todėl susidūrus su sukčiais svarbiausia ne tik kuo greičiau imtis veiksmų, bet ir mokėti susitvarkyti su užklupusiais jausmais. Ką daryti per pirmąsias valandas po apgavystės bei kaip atsigauti vėliau, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis ir psichologė Jovita Kriukelytė.
Kreipkitės į banką ir policiją
Pasak M. Kutkaičio, pirmosios valandos po sukčiavimo atakos yra kritinės. Sukčiai įprastai veikia labai greitai – vos gavę prieigą prie lėšų jie nedelsdami inicijuoja kelias operacijas iš karto. Todėl siekiant užkirsti kelią nuostoliams, kiekviena minutė yra svarbi.
„Per kelias valandas ar net minutes pinigai pervedami per kelias skirtingas sąskaitas arba išgryninami, o jų atsekimas tampa gerokai sudėtingesnis. Todėl jei supratote ar bent įtariate, kad galėjote tapti sukčių auka, kuo greičiau susisiekite su banku, užblokuokite mokėjimo korteles, interneto banko prisijungimus, jei reikia – stabdykite mokėjimus. Taip pat būtinai kreipkitės į policiją ir užfiksuokite sukčiavimo atvejį“, – sako ekspertas.
Anot jo, kuo greičiau imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė bent dalį lėšų sustabdyti arba atsekti. Bankas tokiais atvejais gali imtis skubių saugumo priemonių, pradėti tyrimą, bendradarbiauti su kitomis finansų institucijomis.
Jokiu būdu nedelskite
Ekspertas pastebi, kad žmonės dažnai delsia kreiptis pagalbos dėl gėdos ar vilties, kad situacija dar išsispręs savaime.
„Viena didžiausių klaidų – bandymas viską išspręsti savarankiškai arba išvis ignoruoti situaciją. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai žmonės bando savarankiškai susisiekti su apgavikais ar ieško sprendimų internete. Tačiau tai tik suteikia sukčiams daugiau laiko įvykdyti savo planą, be to, sukelia riziką pakliūti į dar vieną apgaulę“, – pabrėžia M. Kutkaitis.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąjį „paskendusių kaštų“ (angl. sunk cost) efektą, kurį aktyviai išnaudoja sukčiai. Žmonės, jau praradę dalį pinigų, neretai linkę sukčiams atiduoti dar daugiau, tikėdamiesi „atsilošti“ – pavyzdžiui, „investavus“ 500 eurų, nusprendžiama pridėti dar tiek pat, nes gaila jau prarastos sumos. Tačiau tokiose situacijose papildomi pervedimai tik didina nuostolius ir leidžia sukčiams dar labiau įsitraukti į apgaulę. Todėl itin svarbu laiku sustoti ir nebevykdyti jokių papildomų mokėjimų.
Jis įspėja apie pakartotinį sukčiavimą – kai nukentėjusiam asmeniui apsimetėliai teisininkai ar finansų ekspertai siūlo padėti atgauti pinigus už, žinoma, papildomą mokestį.
„Taip sukčiai išnaudoja žmogaus viltį susigrąžinti prarastus pinigus – jie kalba apie „patikimas galimybes“, „neišnaudotą šansą“, kartu primena patirtą nuostolį. Kitaip tariant, kuria įspūdį, kad nusišypsojo paskutinė proga ištaisyti situaciją. O kadangi žmogus jau būna emociškai pažeidžiamas, jam racionaliai įvertinti, kas tiesa, o kas ne, gali būti sudėtinga. Tačiau dažnai tai dar viena apgaulė, todėl tokiais pasiūlymais tikėti nereikėtų“, – perspėja ekspertas.
Priimkite savo emocijas
Savo ruožtu psichologė J. Kriukelytė sako, kad supratus apie apgaulę žmogų dažniausiai užklumpa stiprus emocinis sukrėtimas. Tai ne tik reakcija į prarastus pinigus – griūva pasitikėjimas savimi, žmogus gali jaustis pažeidžiamas, tarsi praradęs pagrindą po kojomis.
„Pirmiausia po apgavystės kyla šokas ir neigimas – žmogus sunkiai priima tai, kas įvyko, ir tikisi, kad situaciją dar pavyks ištaisyti. Vis dėlto, būtent šiame etape išlieka didžiausia rizika – kol žmogus neigia realybę, sukčiai gali toliau juo manipuliuoti ir tęsti apgavystę. Vėliau, priėmus tai, kas įvyko, atsiranda pyktis, nusivylimas, labai dažnai – kaltė ir gėda. Tai natūralus jausmų spektras, būdingas krizinėms situacijoms“, – aiškina ji.
Anot psichologės, šie jausmai gali būti tokie stiprūs, kad trukdo racionaliai mąstyti. Todėl geriausias būdas susitvarkyti su emocijomis – kuriam laikui atidėti finansinius sprendimus ir ieškoti emocinės pagalbos.
„Itin svarbu nelikti vienam. Nors dažnai kyla gėda ir noras slėpti situaciją, labai padeda pokalbis su patikimu žmogumi, kuris nepasmerks – geriau gyvai, ne nuotoliu ir ne telefonu. Artimasis gali padėti blaiviau įvertinti situaciją ir padėti žengti racionalesnius žingsnius“, – sako ji.
Psichologė primena, kad dažniausiai sukčiavimas nėra intelekto klausimas.
„Tai, kad jus apgavo, nereiškia, kad esate nepakankamai protingas. Sukčiai veikia per emocijas, o mes visi jas turime. Nėra žmonių, kurių būtų neįmanoma paveikti emociškai. Beje, tų, kurie neigia savo emocijas, šansai būti apgautiems yra žymiai didesni“, – pabrėžia J. Kriukelytė.
Pamažu atkurkite pasitikėjimą
Pasak psichologės, po tokios patirties svarbu palaipsniui atkurti pasitikėjimą – tiek savimi, tiek finansinėmis sistemomis.
„Padeda matymas, kad bankas ir kitos institucijos reaguoja, bendradarbiauja, padeda – taip pamažu grįžta saugumo jausmas. Kartu svarbu kreiptis pagalbos, jei reikia – ir į psichologą. Tam yra ir nemokamų šaltinių – emocinės paramos linijų, kuriose dirba padėti pasiruošę žmonės. Kuo daugiau turėsite resursų pažinti save bei savo emocijas, tuo būsite atsparesni“, – sako ji.
Taigi, net ir sudėtingiausioje situacijoje svarbu prisiminti – kuo greičiau reaguosite, tuo daugiau galimybių apsaugoti savo lėšas. O emocinę naštą lengviau įveikti ne vienam, todėl nebijokite kreiptis pagalbos.
„Patyręs sukčiavimą žmogus dažniausiai jaučiasi praradęs savivertę, kaltina save. Bet labai svarbu suprasti, kad gyvenime būna visko – ir pakilimų, ir nuopuolių, o mes patys turime ribotumų, padarome klaidų, kurias kartais turime priimti. Tačiau būtina imtis ir veiksmų, kad tos klaidos nebepasikartotų“, – apibendrina J. Kriukelytė.
