Dirbtinio intelekto (DI) įrankių naudojimas užduočių optimizavimui darbovietėse jau seniai nebėra naujiena, veikiau – įsitvirtinanti norma, tačiau DI naudojimas šiomis dienomis neapsiriboja tik darbinių užduočių atlikimu. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė, atliekanti tyrimus neuromokslų srityje, pastebi, kad DI vis plačiau naudojamas ir kaip emocinės pagalbos teikėjas.
Su DI galima konsultuotis bet kuriuo paros metu bet kurioje vietoje, gauti atsakymą per keletą sekundžių, tai dažniausiai nieko nekainuoja, o konsultacijas DI dar gali ir pagrįsti psichologijos teorijomis.
Negana to, pokalbiai su generatyviniais DI įrankiais sukuria saugios bendravimo erdvės iliuziją – DI nuolat pataikauja žmogui, stengiasi išvengti konfrontacijos ir prieštaravimų, sutinka su išsakyta nuomone, todėl gali pasirodyti kaip patrauklesnė alternatyva žmogiškam santykiui tiems, kurie ieško emocinio ramsčio ar psichologinės pagalbos.
DI tokiu būdu atriboja nuo žmogiškojo santykio, kuris, būdamas mažiau saugus ar kontroliuojamas, vis dėlto nenuginčijamai skatina asmeninį augimą.
KTU mokslininkė doc. dr. Laura Daniusevičiūtė – Brazaitė sako, kad didelis tokio ryšio trūkumas – DI nėra pajėgus automatizuoti empatijos, vieno iš svarbiausių žmogiškąjį bendravimą leidžiančių palaikyti veiksnių. Išreikšdami empatiją, mes ne tik suprantame žmogų, bet ir įsijaučiame į jo situaciją – imame galvoti taip, kaip žmogus, kurio klausome.
„Bendravimas yra natūralus procesas. Kai žmonės bendrauja, sėdėdami vieni prieš kitus, mato ir vienas kito kūno kalbą. Taip puoselėja dar stipresnį ryšį arba, atvirkščiai, ima jausti antipatiją. Kaip žinia, empatija nėra vien žodžiai, sakiniai ir pats bendravimo stilius. Ji susideda iš daugybės elementų: kaip žmogus atrodo, kaip jausmus išduoda jo kūno kalba, ir, žinoma, kaip jis valdo bendravimą. Dirbtinis intelektas to negali suteikti“, – pažymi mokslininkė.
Atotrūkis nuo bendravimo – ne naujiena
Gyvo žmogiškojo ryšio menkėjimas Vakarų visuomenėse buvo pastebimas ir prieš DI įtaką. Tyrėja doc. dr. L. Daniusevičiūtė – Brazaitė prisimena gyvą bendravimą ribojusį karantino laikotarpį.
„Šis laikas suteikė daug patirties. Kai žmonėms, pavyzdžiui, buvo leista išeiti iki parduotuvės ar kitos vietos, rodėsi, kad jie – it paleisti iš kalėjimo, nors tebuvo savo pačių namuose. Atrodė, kad žmonės prarado įgūdį kalbėti gyvai. Tai nestebina, žmonės buvo įpratę bendrauti tik ryšio priemonėmis, mažiau galvojo apie išvaizdą, gestus ar veido išraiškas. Šį pokytį lėmė susidaręs fizinis atstumas ir technologijos, kurios suteikė galimybę koreguoti savo vaizdą įvairiais filtrais ir taip tarsi patobulinti save“, – įžvalgomis dalijasi KTU docentė.
Panašiai vyksta ir su DI naudojimu kaip emocinės pagalbos teikėju – virtualus bendravimas neišvengiamai veikia žmogaus emocinę raidą ir santykį su pačiu savimi. Nuolatinis bendravimas su dirbtinio intelekto priemonėmis ilgainiui tampa ir socialinių įgūdžių silpnėjimą lemiančiu veiksniu.
„Bendravimo su dirbtinio intelekto sistemomis palaikymas gali prisidėti prie socialinių įgūdžių menkėjimo, nes žmogus užsidaro tik savo nuomonės, kurią patvirtina DI, burbule“, – sako mokslininkė.
DI inovacijos psichiatrijoje ir neuromoksle
Nors plačioji visuomenė DI kliaujasi kaip psichologinės pagalbos priemone dar palyginti neilgą laiką, neuromoksle jau nuo 2012 metų siekiama DI pritaikyti tikslesniam psichikos ir smegenų ligų nustatymui.
„Nuo 2012 metų yra kuriamos dirbtinės smegenys, skirtos tikslesniam ligų nustatymui ir geresnei profilaktikai. Kol kas dėmesys skiriamas daugiau galvos smegenų ligoms: Alzheimerio ligai, Parkinsono ligai, taip pat ir demencijai gydyti. Tačiau tikiuosi, kad tai pasieks ir bendrąją psichiatriją. Be abejonės, svarbi ir edukacija – tie, kurie norės, turės galimybę analizuoti šią informaciją ir pritaikyti sau“, – kalba KTU docentė.
Vis dėlto svarbu ne tik gebėti naudoti technologijas ir dirbtinį intelektą integruoti įvairiose srityse, bet ir ugdyti kritinį mąstymą. Priešingu atveju, informacija tėra tik informacija, kurios praktikoje pritaikyti nepavyks. Dėl to svarbiausiomis valdymo priemonėmis išlieka kritinis mąstymas ir, žinoma, etika.
