Vos tik orai atšyla, daugelis savaitgalius leidžia sode ar kieme – vieni imasi sodinti pirmuosius augalus, kiti tvarko po žiemos atgijusią aplinką, o treti – tiesiog mėgaujasi galimybe daugiau laiko praleisti gryname ore. Šis sugrįžimas prie mėgstamų šiltojo sezono ritualų daugeliui tampa tikru poilsiu, tačiau specialistai primena – net ir maloniausi darbai kūnui gali tapti nemenku iššūkiu, jei po žiemos prie fizinio krūvio grįžtama pernelyg staigiai.
BTA draudimo duomenys rodo, kad su darbais sode, kieme ar sodyboje susijusios traumos pasitaiko dažnai – 2025 m. užregistruota daugiau nei 100 tokių atvejų.
„Dažniausiai susižeidžiama dirbant su elektriniais ar benzininiais įrankiais, pjaunant medžius bei šakas, taip pat paslydus ar nukritus nuo kopėčių. Tarp registruotų atvejų pasitaiko ir rimtų plaštakų bei pirštų traumų. Be to, šiltuoju sezonu žmonės dažnai susiduria ir su peršalimu, kuomet po aktyvaus darbo lauke neįvertina vėsesnio oro – dirba nepakankamai apsirengę ar suprakaitavę. Visgi daugelio nelaimių galima išvengti skiriant daugiau dėmesio atsargumui, neskubant it atsakingai naudojant elektrinius ar benzininius įrankius“, – sako BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
Jai pritaria ir kineziterapeutė, kineziterapijos klinikos įkūrėja Viktorija Lizunova pridurdama, kad sodininkystė žmogui gali būti itin naudinga, tačiau po žiemos svarbu tinkamai įvertinti savo fizines galimybes.
„Žmonės kasa, ravi, nešioja žemes ar ilgai dirba pasilenkę, nors kūnas prie tokio krūvio dar nėra pripratęs. Dažnai atsinaujina juosmens, pečių ir kelių skausmai, kurie susiję ne tik su vienkartiniu persitempimu, bet ir su ilgainiui susiformavusiais judėjimo įpročiais, silpnesniais stabilizuojančiais raumenimis bei staigiai padidėjusiu fiziniu aktyvumu“, – teigia V. Lizunova.
Net ir įprasti darbai gali tapti rimtu išbandymu
V. Lizunova atkreipia dėmesį, kad net ir iš pirmo žvilgsnio lengvi darbai, tokie kaip ravėjimas, žolės pjovimas ar šakų genėjimas, kūnui po žiemos gali tapti nemenku iššūkiu.
„Problema dažniausiai slypi ne pačiame judesyje, o jo trukmėje bei nuolatiniame kartojime. Pavyzdžiui, ravint ilgą laiką būnama pasilenkus ar pritūpus, todėl stipriau apkraunamas juosmuo, keliai ir kaklas. Tuo metu pjaunant žolę ar dirbant su įrankiais nuolat kartojami tie patys rankų bei pečių judesiai, dėl kurių dirginamos sausgyslės ir sąnariai, apkraunamas stuburas“, – aiškina V. Lizunova.
Pasak jos, po žiemos organizmas dažnai dar nebūna pasiruošęs staigiam fizinio aktyvumo padidėjimui, todėl net ir menkiausias judesys gali baigtis raumenų patempimu, nugaros skausmu ar sąnarių uždegimo paūmėjimu.
„Vienas ravėjimo ar pjovimo judesys pats savaime nėra pavojingas, tačiau šimtai pasikartojimų be poilsio kūnui tampa rimtu krūviu. Riziką dar labiau didina ilgas darbas be pertraukų, netaisyklinga laikysena bei bandymas visus darbus atlikti per vieną dieną“, – pažymi kineziterapeutė.
Reikėtų skirti laiko tinkamam pasiruošimui
Viena dažniausių klaidų, pasak V. Lizunovos – netinkamas pasiruošimas fiziniam darbui.
„Prieš pradedant sodo darbus svarbu kūną paruošti taip pat, kaip prieš sportą. Net ir keleto minučių apšilimas gali padėti sumažinti traumų riziką – verta atlikti apšilimo bei mobilumo pratimus pečių juostai, klubų sąnariams ir stuburui“, – aiškina V. Lizunova.
Ji taip pat atkreipia dėmesį ir į ilgą darbą vienoje padėtyje: „Reikėtų vengti ilgo darbo pasilenkus – geriau dažniau keisti kūno padėtį, pritūpti, naudoti mažus suoliukus ar įrankius ilgesnėmis rankenomis. Taip pat nereikėtų dirbti be sustojimo kelias valandas iš eilės. Pertraukas verta daryti maždaug kas 30–40 minučių: atsitiesti, pasivaikščioti, atsigerti vandens ar pakeisti atliekamą veiklą.“
Svarbiausia neignoruoti simptomų
Kaip ir po kiekvienos aktyvesnės dienos, pasak V. Lizunovos, nedidelis raumenų maudimas po darbo sode yra normalus, tačiau kai kurių simptomų ignoruoti nereikėtų.
„Į specialistus verta kreiptis tuomet, kai skausmas yra staigus, stiprus ar trukdo įprastai judėti. Rimtesnę traumą gali rodyti tinimas, judesių ribotumas, rankos ar kojos silpnumas, tirpimas, aštrus duriantis skausmas arba skausmas, kuris nepraeina kelias dienas“, – pasakoja specialistė.
BTA draudimo Žalų departamento direktorė pastebi, kad dalis nelaimingų atsitikimų nutinka visiškai kasdieniškose situacijose, kurios iš pirmo žvilgsnio neatrodo pavojingos.
„Nors dažniausiai žmonės po darbų sode susiduria su nugaros ar sąnarių skausmais, pasitaiko ir gerokai rimtesnių nelaimių. Turėjome atvejų, kai gyventojai paslydę šlapioje žolėje patyrė raiščių plyšimus. Vienu atveju žmogus, pjaudamas šakas, susižeidė ranką grandininiu pjūklu, kitu – dirbant sode lūžusi medžio šaka sužalojo veidą. Nutikus tokioms nelaimėms, žmonėms dažnai prireikia ne tik skubios pagalbos, bet ir tolimesnio gydymo ar reabilitacijos, todėl asmens draudimas tokiose situacijose padeda ne tik išvengti finansinės naštos, bet ir jaustis ramiau“, – teigia K. E. Karpova.
