Daugiau nei trečdalis šalies vairuotojų pripažįsta, kad automobilyje veždami vaikus vairuoja kitaip – ramiau, lėčiau, atsakingiau ir atidžiau. Vairavimo ekspertai sako, kad tai verčia susimąstyti: kodėl mūsų elgesys prie vairo pasikeičia tik tada, kai šalia sėdi vaikas? Kodėl vieni kitiems kelyje dažnai tampame kantresni tik tada, kai jaučiame atsakomybę prieš mažiausius keleivius, o likę vieni neretai grįžtame prie senų įpročių ir ne pačios aukščiausios vairavimo kultūros.
Projekto „Mylios be promilių su Švyturys Nealkoholinis“ metu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad vaikų buvimas automobilyje daro akivaizdžią įtaką vairuotojų elgesiui.
Daugiau nei trečdalis apklaustųjų (34 proc.) teigė, jog veždami vaikus visada vairuoja atsakingiau, ramiau ir atidžiau, dar 13 proc. pripažino, kad savo elgesį keičia bent kartais. Vis dėlto penktadalis respondentų nurodė, kad vaikų buvimas jų vairavimo įpročių nepakeičia.
Apklausa taip pat parodė, kad visuomenė puikiai suvokia asmeninio pavyzdžio svarbą – net 97 proc. apklaustųjų sutinka, jog vairuotojo elgesys kelyje vaikams tampa pamoka ir pavyzdžiu. Trys ketvirtadaliai respondentų su tuo visiškai sutinka, o dar 22 proc. teigia labiau sutinkantys nei nesutinkantys.
Buvęs lenktynininkas bei vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas sako, kad šis vairuotojų elgesys – nesunkiai paaiškinamas. Pasak jo, žmonės prie vaikų dažnai elgiasi kitaip ne tik kelyje, bet ir kasdienybėje: stengiasi nerėkti, nesikeikti, rodyti daugiau kantrybės ir savitvardos.
„Man atmintyje įstrigo vienas atvejis, kai ekonominio vairavimo mokymuose dalyvavo jaunas vyras, kuris, atrodytų, turėjo būti impulsyvus vairuotojas – iš patirties dažniausiai nuspėju, kaip žmogus vairuos. Tačiau šis vairavo itin ramiai ir tvarkingai. Paklaustas, kodėl, jis atsakė paprastai: „Vaikas išauklėjo“. Pasirodo, gimus sūnui požiūris į vairavimą visiškai pasikeitė – atsirado kur kas didesnis atsakomybės jausmas. Jis pasakojo, kad anksčiau vairuodavo agresyviau, tačiau tapęs tėvu tiesiog nebegali rizikuoti. Net ir važiuodamas kaip keleivis jis labai jautriai reaguoja į neatsargų vairavimą, kai kartu yra jo vaikas“, – pasakoja A. Pakėnas.
Anot vairavimo eksperto, noras apsaugoti vaikus yra natūralus žmogaus instinktas. Nesvarbu, ar esame namuose, ar automobilyje – pats principas išlieka tas pats: kai šalia sėdi vaikas, vairuotojas daug aiškiau suvokia atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitą žmogų.
Ilgalaikis poveikis vairavimo kultūrai
Specialistai teigia, kad atsakingas tėvų elgesys prie vairo gali turėti ilgalaikį poveikį būsimai vairuotojų kartai. Vaikai nuo mažens perima ne tik žodžius ar taisykles, bet ir kasdien matomus įpročius, todėl formuojasi jų supratimas apie elgesį kelyje, pagarbą kitiems eismo dalyviams ir atsakomybę.
„Geras pavyzdys šeimoje turi milžinišką įtaką. Vairavimas nėra išimtis – tai tokia pati gyvenimo sritis, kaip bendravimas ar elgesys viešumoje. Mes, vairavimo instruktoriai, labai dažnai girdime iš mokinių: „O mano tėtis daro kitaip“. Ir tokiose situacijose supranti, kad šeimos autoritetas dažnai yra stipresnis už bet kokias pamokas ar taisykles“, – pastebi A. Pakėnas.
Anot jo, būtent todėl tėvų elgesys automobilyje tampa savotiška neformalia vairavimo mokykla.
„Jei vaikas nuo mažens mato ramų, atsakingą ir pagarba grįstą vairavimą, didelė tikimybė, kad tokį elgesį jis laikys norma ir pats užaugęs. Tačiau vaikai perima ne tik gerus, bet ir blogus įpročius – agresiją, keiksmus, nekantrumą ar taisyklių nepaisymą. Todėl kiekviena kelionė kartu vaikams tampa ne tik važiavimu iš taško A į tašką B, bet ir tylia pamoka apie elgesį kelyje“, – priduria A. Pakėnas.
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie elgesį kelyje buvo atliktas šių metų vasario mėnesį. Tyrimo metu apklausta 1017 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
