Vilniuje įvyko konferencija „Drąsiai lietuviškai“, skirta lietuvių kalbos mokymo stiprinimui miesto tautinių mažumų mokyklose. Konferencijos metu buvo aptarta esama situacija, mokyklų praktiniai sprendimai bei kryptys, padedančios mokiniams drąsiau vartoti lietuvių kalbą ir sėkmingai mokytis daugiakalbėje aplinkoje. Svarbiausia renginio dalimi tapo mokyklų pasidalinimas gerąja patirtimi – pasiteisinusiomis priemonėmis mokant lietuvių kalbos kaip antrosios.
„Vilniaus tautinių mažumų mokyklose mokosi daugiau nei 17 proc. visų miesto moksleivių. Iki šiol dėl nuo vaikų visiškai nepriklausančių aplinkybių šiose mokyklose susiformuodavo lietuvių kalbos spragos. Mūsų misija – užtikrinti, kad visi Vilniaus vaikai turėtų lygias starto galimybes. Todėl sukūrėme veiksmų planą „Drąsiai lietuviškai“ ir dirbame su mokyklomis kartu spręsdami esamus iššūkius bei suteikdami visas reikiamas priemones kokybiškam lietuvių kalbos mokymui. Mokyklų patirčių ir praktikų tarpusavio pasidalinimas padeda sekti veiksmų plano įgyvendinimo eigą ir išsigryninti, kur dar turime patobulėti“, – teigė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
2025-2026 m. m. Vilniuje veikė 31 savivaldybės pavaldumo mokykla, kuriose ugdymas vyko ne lietuvių mokomąja kalba: dalis mokyklų turėjo klases rusų, lenkų, taip pat baltarusių mokomąja kalba. Pagal mokomąsias kalbas, didžioji dalis sostinės mokinių (apie 79 proc.) mokėsi lietuvių kalba, tačiau reikšminga dalis ir rusų (apie 15 proc.) bei lenkų (apie 6 proc.) mokomosiomis kalbomis.
Dvikalbio ugdymo dalis nuosekliai auga nuo 5 iki 10 klasės, o vyresnėse klasėse mažėja dalykų, dėstomų tik gimtąja kalba. Dvikalbis ugdymas reiškia, jog mokykloje pamokoje lygiagrečiai vartojamos dvi kalbos – lietuvių ir tautinės mažumos mokyklos mokomoji kalba. Vis dėlto pažymėta, kad lietuvių kalba daugelyje atvejų stipriausiai integruojama per papildomas ugdymo formas, o ne per pagrindinį dalykų mokymą.
„Įgyvendindami planą „Drąsiai lietuviškai“ įvairiomis priemonėmis siekiame padėti mokykloms stiprinti lietuvių kalbos mokymą – nuo kvalifikacijos kėlimo programų iki metodinių leidinių. Viena iš labai svarbių ir būtinų priemonių – gerosios patirties sklaida ir bendradarbiavimas tarp mokyklų. Dėl to rengiami tokie renginiai, kurių tikrai bus ir daugiau, o gerąsias mokyklų patirtis taip pat sudėjome ir į elektroninį leidinį, kurį planuojame pildyti ir toliau naujais metodais,“ – sakė „EDU Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė.
Taip pat atkreiptas dėmesys į kalbinės integracijos mastą: savivaldybės mokyklose 2025–2026 m. m. mokėsi 3485 užsienio pilietybę turintys mokiniai (apie 5 proc. visų mokinių), o bendrai Vilniuje mokosi virš 5000 mokinių užsieniečių. Didžioji jų dalis atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, o 85 proc. jų mokosi 30-yje mokyklų, dažniausiai rusų mokomąja kalba arba dvikalbėse.
Pranešimuose ir patirčių pristatymuose akcentuota, kad didžiausią poveikį dažnai duoda ne vien papildomos pamokos, o stengiamasi sudaryti sąlygas kalbėti lietuvių kalba realiose situacijose, kasdieniame gyvenime. Kaip veiksmingos kryptys įvardytos:
-
patyriminis mokymasis už mokyklos ribų (kalbos vartojimas prasmingose situacijose),
-
sąmoningai kuriama kalbinė aplinka mokykloje (naudingos frazės, aiškios kalbinės nuorodos),
-
emociškai saugi mokymosi atmosfera, mažinanti kalbėjimo baimę,
-
bendruomenės įpročiai (pvz., „lietuviški penktadieniai“, lietuviška muzika bendrose erdvėse).
Konferencijoje savo patirtimis dalijosi kelios Vilniaus miesto mokyklos, kuriose ugdymas vykdomas daugiausia rusų ir lenkų kalbomis. Ugdymo įstaigų atstovai pristatė konkrečius modelius lietuvių kalbos stiprinimui: per mokyklos vidaus susitarimus, stovyklas, tarpmokyklinį bendradarbiavimą, kino edukaciją, mokinių savivaldos veiklas ir kt.
„Trijų dienų stovykla „Bendraukime ir bendradarbiaukime lietuviškai“ tapo erdve, kurioje mokiniai lietuvių kalbą lavino per kūrybines, edukacines ir aktyvias veiklas. Vaidmenų žaidimai, pasakojimų kūrimas, dialogų atkūrimas, komiksų piešimas ir projektinės veiklos skatino mokinius drąsiau kalbėti lietuviškai, bendradarbiauti bei kūrybiškai reikšti mintis. Stovyklos metu mokiniai plėtė žodyną, stiprino rišlios kalbos gebėjimus ir vis aktyviau lietuvių kalbą vartojo kasdienėse situacijose“, – viena iš savo veiklų pristatė Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Čiburaitė-Šarmavičienė.
„Drąsiai lietuviškai“ veiksmų plano įgyvendinimui iš Vilniaus miesto savivaldybės 2026 m. biudžeto lėšų skiriama 250 tūkst. eurų.
