Visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė pateikęs pareiškimą Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), prašydamas įvertinti, ar socialdemokratų lyderis ir būsimas premjeras Mindaugas Sinkevičius galėjo pats finansuoti gynybą „čekiukų" byloje, kuri buvo praeita per visas teismines instancijas.
„Kadangi per dvejus metus Mindaugas Sinkevičius taip ir nepateikė įrodymų, jog tikrai pats padengė savo teisines išlaidas, šiandien parašiau pareiškimą į STT prašydamas įvertinti šias aplinkybes dėl galimos nusikalstamos veiklos požymių ir esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimą", – socialiniame tinkle „Facebook" rašė A. Tapinas.
Pasak jo, net konservatyviai skaičiuojant bylos teisinės išlaidos galėjo siekti 40–50 tūkst. eurų: M. Sinkevičių byloje atstovavo advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai" partneris Arūnas Petrauskas – vienas brangiausių advokatų Lietuvoje, o procesas apėmė visas instancijas. Tačiau M. Sinkevičiaus 2023 metų turto deklaracijoje nurodytos tik 16 800 eurų piniginės lėšos.
Papildomų klausimų kelia LRT atskleistas faktas, jog minėtos advokatų kontoros partnerė yra paties M. Sinkevičiaus sesuo Rūta Jasilionė – apie šį giminystės ryšį meras viešai neskelbė. Maždaug tuo pačiu laikotarpiu, kai „Ellex" kontora ėmė atstovauti Sinkevičių baudžiamojoje byloje, ji taip pat pradėjo teikti paslaugas savivaldybės valdomai įmonei „Jonavos vandenys" ginče su „Achema" – daugiau nei 600 tūkst. eurų vertės byloje.
„Čekiukų" bylos esmę sudarė 16 suklastotų išmokų avanso apyskaitų, kuriose buvo nurodytos ryšio paslaugų, interneto televizijos ir dviejų televizorių įsigijimo išlaidos – iš viso 1 487 eurai, nesusijusios su tarnybinių pareigų vykdymu. Kauno apygardos teismas buvo skyręs M. Sinkevičiui 12 500 eurų baudą ir trejų metų draudimą eiti valstybės bei savivaldybės pareigas. 2025 m. kovo mėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamąją bylą nutraukė, konstatavęs, jog žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ir kad M. Sinkevičius nusavintas lėšas buvo grąžinęs.
Vis dėlto Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2025 m. birželį vieningai nusprendė, jog M. Sinkevičius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, pateikdamas savivaldybei išlaidas už žmonos telefoną ir asmeninius televizorius, ir skyrė vienerių metų draudimą būti keliamam į aukštesnes ar lygiavertes pareigas. Komisijos narė Virginija Aleksejūnė tuomet pareiškė, kad šis sprendimas de facto užkirto Sinkevičiui kelią į premjero postą. VTEK apribojimai baigė galioti 2026 m. birželio 10 d. – likus kelioms dienoms iki to, kai M. Sinkevičius paskelbė sieksiąs tapti ministru pirmininku.
Po LAT sprendimo jis grįžo į Jonavos mero postą, atnaujino narystę LSDP ir 2025 m. liepos 31 d. buvo išrinktas partijos pirmininku. Antradienį M. Sinkevičius paskelbė kandidatuosiąs į premjerus – jis taptų trečiuoju vyriausybės vadovu nuo 2024 m. Seimo rinkimų, po Gintauto Palucko ir Ingos Ruginienės. Naują koaliciją sudarys socialdemokratai, demokratai „Vardan Lietuvos" ir valstiečiai – iš viso 75 Seimo nariai; ankstesnė koalicija su „Nemuno aušra" žlugo nesutarus dėl Kapčiamiečio karinio poligono. VRK patvirtino, jog Sinkevičiui tapus premjeru pirmalaikių mero rinkimų Jonavoje nebus.
