2027 m. numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas savaime nėra didelio susirūpinimo priežastis, tačiau būtina įvertinti ilgalaikes tendencijas ir galimą poveikį skolinimosi kainai, antradienį, spalio 20 d., pareiškė už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.
Kubilius ragina vertinti ne vienų metų rodiklį
„Pats 3,8 proc. deficitas nėra toks, kuris sugriautų viską“, – LRT radijui sakė A. Kubilius.
Pasak eurokomisaro, valstybės fiskalinės būklės negalima vertinti remiantis vienų metų rezultatu. Reikia atsižvelgti į ilgalaikes deficito ir valstybės skolos tendencijas, taip pat į tolesnių metų fiskalines perspektyvas.
A. Kubilius pažymėjo, kad kai kurioms valstybėms panašaus dydžio deficitas didesnių problemų nesukeltų, tačiau Lietuvai jo padariniai gali būti reikšmingesni. Todėl Finansų ministerija ir politikai, anot jo, turi įvertinti, ar deficitas nepakenks Lietuvos patikimumui tarptautinėse finansų rinkose ir neprivers šalies skolintis brangiau.
Spalio 16 d. A. Kubilius tą patį deficito augimą vadino keliančiu susirūpinimą. Tuomet jis ragino parengti aiškią strategiją, kaip sustabdyti deficito didėjimą, o vėliau pradėti jį mažinti.
Deficitas viršytų 3 proc. pamatinę ribą
Vyriausybė spalio 16 d. pritarė 2027–2029 m. valstybės biudžeto projektui. Valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektus toliau svarsto Seimas.
2027 m. numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas viršytų Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. BVP pamatinę ribą. Finansų ministerijos projekto grafike nurodoma, kad nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos balanso deficitas siektų 4,8 proc. BVP.
ES gynybos išlaidų nacionalinė išlyga leidžia Lietuvai 2025–2028 m. laikinai nukrypti nuo nustatyto grynųjų išlaidų augimo kelio. Šis lankstumas per metus negali viršyti 1,5 proc. BVP.
2027 m. valstybės skola turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP. Finansų ministerija 2028 m. projektuoja 4,6 proc. BVP deficitą, o nevertinant karinių įsigijimų statistinės korekcijos – 4,7 proc. BVP. Skola tais metais išaugtų iki 50,7 proc. BVP. 2029 m. prognozuojamas 3,9 proc. BVP deficitas ir 54,3 proc. BVP sieksianti skola.
Gynybai numatyta 5 proc. BVP
2027 m. Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu sudarytų 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Iš šios sumos 896,4 mln. eurų būtų Gynybos fondo lėšos.
Valstybės biudžeto projekte numatyta 22,2 mlrd. eurų pajamų ir 27,9 mlrd. eurų išlaidų – atitinkamai 5,2 proc. ir 1,3 proc. daugiau nei 2026 metais.
Šeimos paketui suplanuota 150 mln. eurų: 61,35 mln. eurų vaiko priežiūros ir užimtumo garantijoms, 40 mln. eurų paramai būstui, 25 mln. eurų didesnėms pensijų garantijoms vaikus auginantiems žmonėms ir 23,65 mln. eurų pradinuko krepšeliui.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius spalio 20 d. išsakė kitokią politinę poziciją. Jis 3,8 proc. BVP deficitą pavadino pagrįstu dėl saugumo grėsmių ir būtinybės didinti gyventojų pajamas.
V. Augustinavičiaus teigimu, 2029 m. Lietuva turėtų grįžti žemiau 3 proc. BVP deficito ribos. Tam politikai turėtų numatyti maždaug 0,9 proc. BVP vertės priemonių: gerinti mokesčių surinkimą, mažinti šešėlinę ekonomiką ir biurokratines išlaidas bei automatizuoti procesus.
