Antradienį, lapkričio 10 d., Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje baigėsi pirmoji JAV tarpininkaujamų Ukrainos ir Rusijos derybų diena. Vašingtonas paragino sukurti naują saugumo sistemą. Europoje tuo metu nerimaujama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali vienas su Maskva susitarti dėl žemyno ateities.
J. Kushneris tvirtina, kad pozicijų skirtumai sumažėjo
Derybos dėl daugiau nei ketverius metus trunkančio karo užbaigimo truko maždaug keturias valandas ir bus tęsiamos trečiadienį, lapkričio 11 d. Tai pirmasis trišalis JAV, Ukrainos ir Rusijos susitikimas nuo vasario ir jau ketvirtasis toks raundas šiais metais. Per tris ankstesnius didesnio proveržio pasiekti nepavyko.
Rusijos ir Ukrainos derybininkai sėdėjo vieni priešais kitus. Stalo gale sėdėjo JAV atstovai: D. Trumpo specialusis pasiuntinys ir verslo partneris Steve'as Witkoffas bei prezidento žentas Jaredas Kushneris. Derybose dalyvauja ir NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichius. Pasak jo, kariškių dialoge padaryta „didelė pažanga“.
J. Kushneris delegacijoms sakė, kad JAV pavyko sumažinti kariaujančių šalių pozicijų skirtumus ir kad yra „gerų idėjų“, kaip juos įveikti, tačiau detalių nepateikė. Prasidėjus deryboms jis pareiškė, kad JAV siekia „sukurti tinkamus Ukrainos, Rusijos ir Europos saugumo santykius, kad ne tik užbaigtume šį karą, bet ir sukurtume naują sistemą bei naują tarpusavio supratimą“. Tokia sistema, anot jo, užtikrintų „taiką dešimtmečiams, o gal net šimtmečiams“.
Analitikų teigimu, šiame raunde realiausi yra techniniai susitarimai: dėl grūdų tiekimo, dėl paliaubų Juodojoje jūroje ir energetikos srityje bei dėl dar vienų belaisvių mainų.
Maskva į Abu Dabį pasiuntė NATO ultimatumo autorių
Rusijos delegacijai vadovauja Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis. Į ją įeina užsienio reikalų viceministrai Sergejus Riabkovas ir Michailas Galuzinas, karinės žvalgybos vadovas Igoris Kostiukovas ir Generalinio štabo atstovai. V. Medinskis padėkojo JAE ir JAV. Jis sakė tikintis, kad didesnė ir „profesionalesnė“ delegacija padės „pasistūmėti taikos link Rusijos ir Ukrainos tautų interesais“.
S. Riabkovo dalyvavimas rodo, kad Maskva nori grįžti prie seno savo reikalavimo. 2021 m. pabaigoje, prieš plataus masto invaziją į Ukrainą, šis diplomatas kėlė Rusijos ultimatumą NATO išvesti Aljanso pajėgas iš Rytų Europos. Šaltinis Rusijos delegacijoje teigė, kad karo užbaigimas tėra vienas iš darbotvarkės klausimų, o pagrindinis Maskvos tikslas yra viso Europos žemyno saugumo sistemos peržiūra.
V. Putinas ne kartą atmetė pasiūlymus dėl platesnio masto paliaubų ir žadėjo, kad Rusijos pajėgos tęs karinius veiksmus. Naktį prieš derybas Rusija paleido į Ukrainą 162 dronus ir balistinę raketą. Sparčiai krintant temperatūrai, dėl smūgių tūkstančiai žmonių liko be elektros.
Kyjivas reikalauja paliaubų ir saugumo garantijų
Ukrainos delegacijai vadovauja Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Rustemas Umerovas. Joje taip pat yra Prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas, jo pirmasis pavaduotojas Serhijus Kyslycia ir valdančiosios frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davydas Arachamija. R. Umerovas sakė, kad delegacija turi prezidento Volodymyro Zelenskio mandatą aptarti visus klausimus. Svarbiausi Kyjivo prioritetai, anot jo, yra paliaubos ir saugumo garantijos. „Mūsų žmonės laukia šio karo pabaigos“, – sakė jis.
Prieš derybas Ukrainos delegacija susitiko su JAV pasiuntiniais bei su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, NATO ir Europos Komisijos atstovais. Bendrame pareiškime jie patvirtino įsipareigojimą sukurti tvirtą pokarinę Europos saugumo architektūrą, kurioje NATO išliktų Euroatlantinės kolektyvinės gynybos pagrindas. Kremlius prieštaravo, kad europiečiai dalyvautų trišalėse derybose, tačiau leido suprasti, kad ES atstovai galėtų prisijungti vėliau. Europos Sąjunga laikosi pozicijos, kad saugumo susitarimus galima aptarti tik pasiekus paliaubas.
Vykstant deryboms, Ukrainos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai Paryžiuje palankiai įvertino JAV pastangas siekti dalinių paliaubų. Jos galėtų tapti pirmuoju žingsniu visiškų ir besąlygiškų paliaubų link. Spalį, tarpininkaujant JAV pirmajai poniai Melaniai Trump, pietų Ukrainos Chersono srityje pasiektos vietinės paliaubos tapo ilgiausia kovinių veiksmų pertrauka per visą karą.
Kyjivas taip pat nori užsitikrinti paramą savo kariuomenei po karo. Aukšto rango Ukrainos šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukraina siekia bent dešimtmetį truksiančios finansinės paramos. Ji leistų išlaikyti 800 tūkst. karių kariuomenę, pajėgią apsiginti nuo bet kokios būsimos Rusijos atakos.
V. Zelenskis: „Putinas nori atkurti SSRS“
Ukrainoje į D. Trumpo ketinimus žiūrima su dideliu nepasitikėjimu. Prieš derybas JAV prezidentas užsiminė, kad Kyjivui gali tekti atsisakyti dalies teritorijų, nes „jų šalies kontūrai galiausiai bus šiek tiek kitokie“. Rusijos pajėgos pamažu stūmėsi į vakarus, tačiau visos rytų Ukrainos Donecko srities užimti nesugebėjo. Maskva reikalauja, kad Ukraina atiduotų ir tas srities dalis, kurias dar kontroliuoja. Ji taip pat reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų narystės NATO siekio ir sutiktų su kariuomenės apribojimais.
„Putinas nori atkurti SSRS“, – antradienį Danijos naujienų tarnybai „DR Nyheder“ sakė V. Zelenskis, atvykęs į Kopenhagą susitikti su Šiaurės Europos šalių lyderiais. „Ukrainos teritorijų atidavimas mainais į taiką tėra abstraktūs žodžiai. Putinas kalbėjo apie Donbasą, bet paskui nusprendė užimti Kyjivą“, – sakė jis, primindamas 2022 m. Rusijos pajėgų žygį Ukrainos sostinės link. V. Zelenskis taip pat pranešė kalbėjęsis su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu. Anot jo, Ukrainos derybininkai deda visas pastangas, kad derybos duotų rezultatų. A. Stubbas ir Norvegijos premjeras Jonas Gahras Støre praėjusį mėnesį surengė retą telefoninį pokalbį su V. Putinu ir apibūdino jį kaip atvirą ir dalykišką.
Ukraina perspėjo dėl galimos „antrosios Jaltos“. Taip ji primena 1945 m. Jaltos konferenciją, kurioje Vakarų lyderiai ir Sovietų Sąjunga susitarė dėl Europos padalijimo po Antrojo pasaulinio karo. Kai kurie ES atstovai mano, kad Vašingtono pasiūlymai pernelyg palankūs Maskvai. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sakė neturintis „pernelyg didelių lūkesčių“.
