Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį, lapkričio 10 d., Vilniuje susitiko su Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministru Timčo Mucunskiu. Ministrai kalbėjo apie dvišalius santykius, kultūrinius mainus, Europos Sąjungos (ES) ir Šiaurės Makedonijos bendradarbiavimą, ES plėtrą, paramą Ukrainai ir regioninio saugumo iššūkius. Tą pačią dieną Vilniuje atidaroma ir Šiaurės Makedonijos ambasada. Tai pirmoji šios Balkanų šalies ambasada Lietuvoje.
Ambasadą K. Budrys vadina istoriniu žingsniu
„Šiandien matome, kaip greitai ir ryžtingai įgyvendinami politiniai sprendimai. Šiaurės Makedonijos sprendimas atidaryti ambasadą Vilniuje yra istorinis žingsnis, kuris dar labiau sustiprins politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius tarp mūsų šalių bei mūsų tautų“, – sakė K. Budrys.
Apie Šiaurės Makedonijos ketinimą steigti ambasadą Vilniuje Lietuvos užsienio reikalų ministerija paskelbė šių metų gegužės 15 d. Ministerija sprendimą tada pasveikino ir dar kartą pareiškė remianti Šiaurės Makedonijos siekį tapti ES nare. Lietuva Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje nuo 2023 m. gruodžio turi savo ambasados Kroatijoje skyrių. Jam vadovauja Vilma Dambrauskienė. Diplomatinius santykius šalys užmezgė 1995 m.
Antradienio susitikimas tęsia birželio 29 d. pokalbius Skopjėje, kur K. Budrys taip pat susitiko su T. Mucunskiu. Tada jis sakė, kad „Šiaurės Makedonija priklauso Europos Sąjungai – klausimas nėra ar, o kada“, o ambasados steigimas Vilniuje pradeda „naują partnerystės etapą“.
Lietuva derybų pažangą sieja su konstitucijos pataisomis
Ministrai aptarė, kokie bus Lietuvos prioritetai, kai 2027 m. ji pirmininkaus ES Tarybai. K. Budrio teigimu, vienas svarbiausių jų yra ES plėtra. Ją ministras pavadino strategine investicija į Europos saugumą, stabilumą ir atsparumą. Jis pabrėžė, kad sėkminga integracija remiasi tęstinėmis reformomis ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymu.
„Lietuva remia Šiaurės Makedonijos narystės siekį ir yra pasirengusi toliau dalytis savo patirtimi. Tačiau pažanga priklauso nuo priimtų sprendimų ir įgyvendintų įsipareigojimų. Konstituciniai pakeitimai yra būtina sąlyga tolesnei derybų proceso pažangai“, – pažymėjo ministras.
Kalbama apie pataisas, kurios bulgarus įtvirtintų kaip vieną iš šalies konstitucijoje įvardytų bendruomenių. To reikalauja kaimyninė Bulgarija. Reikalavimas kilo iš kompromiso, kurį 2022 m. tarpininkaujant Prancūzijai priėmė ES. Tokioms pataisoms reikia dviejų trečdalių parlamento balsų, tačiau Šiaurės Makedonijos vyriausybė tokios daugumos neturi.
Lapkričio 3 d. Šiaurės Makedonijos prezidentė Gordana Siljanovska-Davkova pareiškė, kad šalies europinės viltys tapo Bulgarijos reikalavimų įkaite. Ji teigė negalinti pažadėti, kad konstitucija bus pakeista, ir nurodė, kad pakeitimams priešinasi 80 proc. piliečių. Šiaurės Makedonija paraišką narystei ES pateikė 2004 m., o šalimi kandidate tapo 2005 m.
Parama Kyjivui turi likti ilgalaikė, sako ministras
K. Budrys susitikime taip pat sakė, kad dabartinė geopolitinė padėtis reikalauja, jog Europa prisiimtų daugiau atsakomybės už savo saugumą.
„Rusijos karas prieš Ukrainą, augančios hibridinės grėsmės ir didėjanti geopolitinė konkurencija verčia Europą veikti greičiau ir ryžtingiau. Todėl gynybos parengtis, atsparumas, saugumas ir konkurencingumas taip pat bus kertiniai Lietuvos pirmininkavimo prioritetai“, – teigė ministras.
Kalbėdamas apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, K. Budrys pabrėžė, kad parama Kyjivui turi išlikti tvirta ir ilgalaikė. Ministrai taip pat aptarė padėtį Vakarų Balkanuose ir kovą su dezinformacija.
