Didžioji dauguma antrosios pagal pensijų kaupimo pakopos dalyvių – 781 tūkst. – ir toliau kaupia pensijai antrajame ketvirtyje (II ketv.). Dėl sėkmingų investavimo rezultatų vidutiniškai vienas dalyvis šį ketvirtį uždirbo apie 11,5 proc., arba dar daugiau kaip 700 eurų.
Per pastaruosius tris mėnesius, atslūgus pagrindinei pasitraukimų iš antrosios pensijų pakopos bangai, prašymų atsiimti sukauptas lėšas buvo penkis kartus mažiau nei pirmajame ketvirtyje. Naujienų agentūros ELTA duomenimis, balandžio–birželio mėnesiais kaupimą nutraukti bendrąja tvarka nusprendė 7,2 proc. gyventojų, kai pirmajame ketvirtyje šis rodiklis siekė 35,6 proc.
„Didžioji dalis sprendimų dėl kaupimo buvo priimta dar pirmąjį šių metų mėnesį. Dabar matome, kad daugėja ir kaupimą pradedančių ar į jį sugrįžtančių gyventojų – nuo 2026 m. pradžios II pakopoje sudaryta virš 20 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas.
Jo teigimu, antroji pensijų pakopa toliau sėkmingai veikia, o fondų rezultatai rodo stiprų augimą – nuo metų pradžios fondai gyventojams uždirbo beveik 600 mln. eurų investicinės grąžos. Antrojo ketvirčio pabaigoje antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptas gyventojų turtas išlieka reikšmingas – apie 5,82 mlrd. eurų, net ir įvertinus šiame ketvirtyje atliktus išmokėjimus.
Investicijų grąža gerokai viršija gyventojų įmokas
Antrojo ketvirčio pabaigoje vienam antrosios pakopos dalyviui vidutiniškai teko 7,6 tūkst. eurų fonduose sukaupto turto. Nuo metų pradžios fondų grąža šią sumą vidutiniškai padidino apie 700 eurų.
Balandžio–birželio mėnesiais prašymus atsiimti lėšas bendrąja tvarka pateikė 104,5 tūkst. dalyvių. Dar 1,7 tūkst. gyventojų kaupimą baigė dėl sunkios ligos, 9,5 tūkst. – likus penkeriems ar mažiau metams iki senatvės pensijos amžiaus. 5,7 tūkst. gyventojų pasirinko išsiimti tik 25 proc. sukauptos sumos, o likusias lėšas paliko toliau investuoti antroje pakopoje.
Vidutiniškai vienas lėšas atsiėmęs gyventojas buvo sukaupęs kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų. Pateikus prašymą, apie trečdalis šios sumos nukeliavo į „Sodrą“, kur sukauptos lėšos virs apskaitos vienetais. Likę 6,4 tūkst. eurų atiteko dalyviui: 2,7 tūkst. eurų sudarė jo paties įmokos, o 3,7 tūkst. eurų – fondų uždirbta investicinė grąža. Tai rodo, kad investicijų uždirbta dalis buvo didesnė nei paties žmogaus įmokėta suma.
Pasak V. Rūko, ilgalaikio kaupimo naudą rodo ilgesnio laikotarpio rezultatai – nuo 2019 m. gyvenimo ciklo fondai vidutiniškai sugeneravo 109 proc. grąžą, o akcijų fondų augimas viršijo ir 130 proc.
Bendrai per antrąjį ketvirtį iki 2026 m. birželio 30 d. prašymus pateikusiems gyventojams buvo išmokėta 672,4 mln. eurų. Iš šios sumos apie 285,4 mln. eurų sudarė jų pačių įmokos, o daug didesnę dalį – fondų uždirbta investicinė grąža, siekusi 387 mln. eurų. „Sodrai“ buvo pervesta 272 mln. eurų suma, kurią sudarė už dalyvius mokėtos „Sodros“ įmokos ir valstybės paskata.
II pakopa mažina atotrūkį tarp algos ir pensijos
V. Rūkas primena, kad antroji pensijų pakopa yra viena iš patogiausių priemonių, padedančių mažinti atotrūkį tarp darbo pajamų ir būsimos pensijos. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu nesiekia nė 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Tai – vis dar gerokai mažiau nei 70–80 proc. buvusių pajamų lygis, kuris paprastai laikomas siektinu norint išlaikyti orų gyvenimo lygį senatvėje.
„Vien „Sodros“ pensijos daugeliui žmonių gali nepakakti, todėl papildomas kaupimas padeda mažinti pajamų trūkumą ir ateityje jas didinti. Jau dabar matome, kad daliai pensijų anuitetų gavėjų antroji pakopa kas mėnesį suteikia papildomų pajamų – kai kuriems pensininkams prideda ir po 365 eurus per mėnesį. Kuo ilgiau sistema bręsta, kuo ilgiau žmonės kaupia ir kuo didesnę ilgalaikę grąžą sukuria fondai, tuo daugiau gyventojų pensijoje pajus apčiuopiamą papildomo kaupimo naudą“, – teigia LIPFA vadovas.
Jis primena, kad didžiausią skirtumą pensijų kaupime sukuria laikas ir sudėtinės palūkanos. Pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus kas mėnesį į antrąją pakopą kartu su valstybės paskata nukreiptų apie 110 eurų, o metinė grąža siektų 9 proc., po 10 metų sukaupta suma sudarytų apie 21 tūkst. eurų, po 40 metų – apie 463 tūkst. eurų. Jeigu gyventojas sukaupė daugiau nei maksimali anuiteto riba – 83 926 eurus, šią sumą viršijančias lėšas sulaukęs pensinio amžiaus jis gali atsiimti ir kaip vienkartinę išmoką.
„Žmogus gali kaupti ir savarankiškai, tačiau tam reikia žinių, laiko ir disciplinos. Ne kiekvienas gali ar nori pats priimti investavimo sprendimus, todėl II pakopa veikia kaip paprastas būdas lėšas investuoti profesionaliai, reguliariai ir ilgą laiką“, – nurodo V. Rūkas.
LIPFA vadovo teigimu, antrosios pakopos svarbą pabrėžia ir tarptautinės institucijos. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Baltijos šalių pensijų reformų analizėje antrąją pakopą vertino kaip svarbų kaupiamąjį mechanizmą, papildantį valstybinę pensiją, kurį privalu stiprinti.
