Lietuva ir Latvija lapkričio 5 ir 10 dienomis rengia pirmąsias bendras praktines gyventojų evakuacijos per valstybės sieną pratybas. Procesas bus išbandytas abiem kryptimis, o per dvi pratybų dienas autobusais numatyta vežti iki 100 savanorių, atliekančių evakuojamų žmonių vaidmenis.
Pirmiausia savanoriai vyksta iš Latvijos į Pasvalį
Lapkričio 5 dieną imituojama gyventojų evakuacija iš Latvijos į Lietuvą maršrutu Daugpilis–Jėkabpilis–Pasvalys. Latvijoje bus organizuojamas žmonių surinkimas, registracija, evakuacijos prioritetų nustatymas ir transportavimas.
Kirtę Lietuvos ir Latvijos sieną pratybų dalyviai bus priimami Pasvalyje. Čia bus tikrinamos atvykusių žmonių registravimo, maitinimo ir laikino apgyvendinimo procedūros.
Lapkričio 10 dieną analogiškas procesas bus išbandytas priešinga kryptimi – iš Šiaulių į Kekavą Latvijoje. Tą dieną institucijos tikrins gyventojų evakavimą iš Lietuvos ir jų priėmimą kaimyninėje valstybėje.
Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) aprašytą scenarijų, didėjant neįvardytai grėsmei Baltijos regione būtų priimtas sprendimas pradėti prevencinę ir savanorišką prioritetinių gyventojų grupių evakuaciją. Latvijos valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba scenarijuje nurodo imituojamą didėjančią karinę grėsmę.
Institucijos pabrėžia, kad pratybos suplanuotos iš anksto ir nėra susijusios su pasikeitusia saugumo padėtimi ar konkrečia grėsme. Realaus pavojaus gyventojams nėra.
Bus tikrinama visa evakuacijos grandinė
Per pratybas bus vertinama visa tarpvalstybinės evakuacijos grandinė: sprendimų priėmimas, gyventojų perspėjimas ir registracija, prioritetų nustatymas, transportavimas, informacijos bei atsakomybės perdavimas pasienyje, žmonių priėmimas ir būtinųjų poreikių užtikrinimas.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas žmonėms, kuriems evakuojantis gali reikėti papildomos pagalbos – asmenims su negalia, šeimoms su mažamečiais vaikais, vyresnio amžiaus žmonėms ir kitoms pažeidžiamoms grupėms.
Taip pat bus stebima, kaip Lietuvos ir Latvijos institucijos keičiasi informacija, koordinuoja transportą ir tenkina būtiniausius žmonių poreikius. Scenarijuose numatytos ir situacijos, kai sutrinka elektros tiekimas arba ryšio paslaugos.
PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas teigia, kad didelio masto krizės atveju gyventojų evakuacija gali peržengti valstybių sienas, todėl abiejų šalių institucijų veiksmus būtina suderinti iš anksto. Pasak jo, praktinės pratybos leis įvertinti galimus iššūkius ir geriau pasirengti realioms grėsmėms.
Lietuvos valstybės lygio detalusis gyventojų evakavimo planas patvirtintas 2026 metų liepos 13 dieną. Jame reglamentuojamas visas procesas – nuo perspėjimo ir transportavimo iki laikino apgyvendinimo bei būtiniausios pagalbos suteikimo.
Pratybų rezultatai padės tobulinti bendras procedūras
Per pratybas nustatyti sunkumai ir surinkta informacija bus panaudoti Lietuvos ir Latvijos tarpvalstybinės evakuacijos algoritmams bei procedūroms tobulinti. Siekiama sustiprinti atsakingų institucijų pasirengimą veikti realios krizės metu.
Pratybos yra bendro projekto „MassMovement“ dalis. Juo siekiama sukurti suderintą tarpvalstybinės masinės evakuacijos sistemą Lietuvos ir Latvijos pasienio regione, stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir visuomenės pasirengimą galimoms krizėms.
Projektą nuo 2025 metų lapkričio 15 dienos iki 2028 metų vasario 14 dienos įgyvendina Lietuvos PAGD ir už gaisrų gesinimą bei gelbėjimo darbus atsakinga Latvijos valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Į jo veiklas numatyta įtraukti daugiau kaip 25 organizacijas.
Bendra projekto vertė siekia apie 3,07 mln. eurų. Europos regioninės plėtros fondas jam skiria 2 456 148,98 euro.
