Lietuva yra pasirengusi priimti papildomas Jungtinių Valstijų pajėgas ir suteikti jų buvimui reikalingą infrastruktūrą, ketvirtadienį po susitikimo su JAV ambasadoriumi prie NATO Matthew Whitakeriu pareiškė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Vis dėlto apie naują JAV sprendimą siųsti daugiau karių nepranešta.
JAV ambasadorius Lietuvos karinę infrastruktūrą pavadino pavyzdine
R. Kaunas su M. Whitakeriu susitiko Vokietijos sostinėje vykusioje Berlyno saugumo konferencijoje. Pasak ministro, JAV ambasadorius išskyrė Lietuvos teikiamą priimančiosios šalies paramą, o šalyje sukurtą ir toliau plėtojamą karinę infrastruktūrą pavadino pavyzdine.
Per susitikimą aptartas JAV karinio buvimo Lietuvoje tęstinumas ir NATO rytinio flango stiprinimas. Kalbėdami apie hibridines grėsmes, Lietuvos ir JAV atstovai taip pat aptarė intensyvesnį žvalgybinės informacijos apie galimas provokacijas keitimąsi bei koordinuotus sąjungininkų veiksmus.
R. Kaunas pabrėžė, kad Lietuva investuoja į nacionalinius oro gynybos pajėgumus, tačiau jai reikalingi ir NATO oro gynybos pajėgumai. Susitikime kalbėta ir apie paramą Ukrainai.
Du JAV karių batalionai grįžta į Pabradę
Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad į Lietuvą grįžta du JAV karių batalionai su karine technika. Jie netrukus turėtų pradėti tarnybą Pabradėje, rytų Lietuvoje esančiame karinio rengimo centre.
Pirmieji sugrįžtančios JAV rotacijos kariai Lietuvoje nusileido spalio 13 dieną. Spalio 14-ąją R. Kaunas skelbė, kad jau atvyko iki 100 karių, o visa rotacija turėtų susirinkti iki lapkričio vidurio per dar 10–12 atvykimų.
Lietuva turėtų priimti sunkųjį šarvuotųjų pajėgų batalioną ir inžinerinį batalioną. Pastarasis prisidės prie kuriamos Lietuvos kariuomenės nacionalinės divizijos ir Baltijos gynybos linijos – regioninės gynybinių įtvirtinimų sistemos – plėtojimo.
2026 metų vasarą, JAV peržiūrint savo karinį buvimą Europoje, Lietuvoje buvo likę kiek daugiau nei 100 amerikiečių karių. Dviejų batalionų rotacija turėtų kontingentą vėl padidinti iki daugiau kaip tūkstančio karių. Įvairaus dydžio JAV pajėgos su pertraukomis Lietuvoje kas devynis mėnesius rotuojamos nuo 2014 metų.
R. Kaunas JAV pajėgų sugrįžimą pavadino kryptingo Lietuvos darbo rezultatu. Ministro teigimu, Europai prisiimant daugiau atsakomybės už savo saugumą, JAV vykdys savo įsipareigojimus. Jis taip pat pabrėžė, kad abiejų šalių kariuomenes ir gynybos ministerijas sieja glaudūs ryšiai, kasdienis bendradarbiavimas tęsiasi, o kai kuriose srityse stiprėja.
Vašingtonas nuolatinės bazės dar nepatvirtino
Spalio pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas, paklaustas apie galimybę Lietuvoje steigti nuolatinę amerikiečių karinę bazę, pareiškė, kad Jungtinės Valstijos tokį pasiūlymą apsvarstys. Tai nebuvo galutinis sprendimas dėl bazės ar papildomų pajėgų dislokavimo.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad, Vašingtonui priėmus atitinkamą sprendimą, Lietuva būtų pasirengusi nuolat priimti JAV karius ir padengti bazės išlaidas.
Opozicijos lyderis Laurynas Kasčiūnas paragino diplomatiniais kanalais patikrinti JAV ketinimus, tačiau perspėjo, kad už D. Trumpo pareiškimo gali nebūti konkretaus karinio planavimo.
