Bankas „OP Corporate Bank“ pakėlė šiųmetinę bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę Lietuvai iki 3,2%, nors vasarą prognozuotas 2,6% augimas. Prognozuojama, kad infliacija sieks 5%, o tai yra šiek tiek daugiau nei anksčiau numatyti 4,5%. Augimą daugiausia skatina didesnis vartojimas, kuris priartėjo prie ilgalaikės tendencijos.
Lietuva ir toliau pirmauja regione
„Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėjo, vartojimas didėja, nors eksportas sulėtėjo. Vis dėlto Lietuva jau septintus metus iš eilės demonstruoja sparčiausią augimą tarp Baltijos šalių – tai reikšmingas pasiekimas dabartinėmis sudėtingomis geoekonominėmis sąlygomis“, – sakė Joona Widgren, „OP Pohjola“ grupės vyresnysis ekonomistas, pristatydamas apžvalgą.
Kitais metais prognozuojamas 2% Lietuvos ekonomikos augimas, nors vasarą buvo tikėtasi 2,5%. Infliacija turėtų sumažėti iki 3%, palyginti su vasarą prognozuotais 2,5%.
Infliacijos mažėjimui trukdo tęsiamas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio išlieka aukštos naftos ir dujų kainos.
Šiuo metu infliacija Lietuvoje yra aukščiausia tarp Baltijos šalių; šį „laimėjimą“ Lietuva perėmė iš Estijos metų pradžioje, kur praėjusių metų infliacija siekė 4,8%.
Vartojimas artėja prie ilgalaikės tendencijos
Šiemet iš pensijų fondų išimtos lėšos prisidėjo prie išaugusio vartojimo, ypač tai matyti metų vidurio rodikliuose. Vis dėlto šis vartojimo padidėjimas laikinas, o kitąmet augimas sulėtės.
„Šią vasarą Lietuvos gyventojai vartojimui skyrė tokią pajamų dalį, kokią skirdavo „gerais laikais“ iki pandemijos – laikotarpiu nuo 2010 iki 2020 metų. Vartojimas šiuo metu yra arčiausiai ilgalaikės tendencijos ir potencialo, kurį gyventojai galėtų pasiekti, jei ne įtempta geopolitinė situacija, krizės ir neramumai, skatinantys taupymą ir rezervų kaupimą. Padidėjęs vartojimas šiemet leido verslui gauti pajamų šalies viduje“, – sakė Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė.
Lietuvos gyventojų vartojimo apimtis (pašalinus sezoniškumo įtaką) šiemet ketvirtį siekė beveik 9 mlrd. Eur. Lietuvių vartojimo išlaidos prilygsta latvių ir estų išlaidoms kartu sudėjus (atitinkamai beveik 5 mlrd. Eur ir 4 mlrd. Eur).
Vartojimo augimą palaiko ir didėjančios gyventojų realiosios pajamos bei augantis darbo užmokestis. Šis augimas išlieka, nors ir lėtesnis.
Vis dėlto, remiantis „Eurostat“ duomenimis, faktinis individualus vartojimas vienam Lietuvos gyventojui, išreikštas perkamosios galios standartu, tebėra tik 87% ES vidurkio. Latvijoje šis rodiklis siekia 73%, o Estijoje – 74%.
Pasaulyje pastebimos pozityvios nuotaikos
Po stiprios metų pradžios, gamybos apimtys Lietuvoje šiemet mažėja, atitinkamai lėtėja ir eksportas. Panaši tendencija pastebima ir Estijoje, tuo tarpu Latvijoje ir Suomijoje gamyba šiemet auga.
Nedarbo lygis visose trijose Baltijos šalyse sumažėjo, darbo rinka išlieka stabili.
„Naftos kaina vasarą smarkiai svyravo, tačiau jos lygis išliko žemesnis nei pavasarį. Rinkos lūkesčiai dėl naftos kainos mažėja; tikimasi, kad Hormūzo sąsiauris rudenį bus laipsniškai atvertas, todėl ir kainos palaipsniui mažės“, – teigė ekonomistas.
„OP“ ekonomistų vertinimu, pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos vasarą pagerėjo. Pasaulinė prekyba, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 7,6%, tai yra antras sparčiausias augimo tempas per pastaruosius penkerius metus.
Investicijos, susijusios su dirbtinio intelekto plėtra, išlieka vienu pagrindinių pasaulinės ekonomikos variklių.
„Artėja žiema, ir jei energijos bei degalų kainos išliks aukštos, tai neigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką ir verslą“, – pabrėžė L. Iržikevičienė.
Latvijos augimas maloniai nustebino
„OP“ banko ekonomistai taip pat padidino Latvijos BVP augimo prognozę šiam metui iki 2,5%, nors birželį buvo prognozuota 2%. Kitų metų ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista – 3%.
Šiųmetinė infliacijos prognozė sumažinta iki 3,5%, o kitų metų prognozė liko 2,5%.
Latvijos ekonomika šiemet pademonstravo stebėtinai gerus rezultatus; tikimasi, kad augimas tęsis ir toliau, remiamas vidaus paklausos – tiek gyventojų, tiek vyriausybės. Viešojo sektoriaus išlaidas didina investicijos į gynybą.
Estijoje pastebimas teigiamas impulsas iš Suomijos
Estijos ekonomika šiemet taip pat auga. Vis dėlto „OP“ banko ekonomistai sumažino BVP prognozę iki 2,3%, nors vasarą tikėtasi 2,5% augimo. Tokį patį augimą bankas Estijai prognozuoja ir kitąmet (2,5%).
Bankas taip pat sumažino infliacijos prognozę šiam metui iki 3,2%, o kitų metų – iki 2,5%.
Estijoje atsigauna privatus vartojimas, augant gyventojų pajamoms ir stiprėjant vidaus paklausai.
Ekonomika šiemet sparčiau pradėjo augti ir kaimyninėje Suomijoje, o tai palaiko Estijos eksporto paklausą.
