Lietuva yra pasirengusi priimti papildomas Jungtinių Valstijų pajėgas, įskaitant galimą nuolatinį jų dislokavimą, spalio 28 dieną pareiškė užsienio reikalų viceministras Kristupas Vaitiekūnas. Vilniuje susitikęs su JAV Karo departamento pareigūnu Andrew Loomisu jis amerikiečių karinį buvimą pavadino nepakeičiamu Rusijos atgrasymo ir Baltijos regiono saugumo elementu.
Naujoji JAV rotacija išaugs iki maždaug tūkstančio karių
K. Vaitiekūnas su JAV Karo departamento sekretoriaus pavaduotojo padėjėju Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos klausimais A. Loomisu aptarė Lietuvos ir JAV strateginę partnerystę, regiono saugumo padėtį, transatlantinį bendradarbiavimą gynybos srityje ir paramą Ukrainai.
Viceministras padėkojo už JAV karių buvimą Lietuvoje ir pasidžiaugė tuo metu šalį pasiekiančia nauja jų rotacija. Šie kariai dislokuojami Pabradėje, rytinėje Lietuvos dalyje esančiame karinio rengimo centre, ir dalyvaus bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene bei kitais NATO sąjungininkais.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugsėjo 23 dieną buvo paskelbęs, kad į Lietuvą atvyks du JAV batalionai – sunkusis ir inžinerinis. Spalio 15 dieną Pabradėje jau buvo iki 100 naujosios rotacijos karių iš JAV 1-osios pėstininkų divizijos, o spalio 27-ąją pranešta apie atvykstančius dar daugiau kaip 200 antrojo bataliono karių.
Artimiausiu metu bendras rotacijos dydis turėtų pasiekti maždaug tūkstantį ar daugiau karių. Abu batalionus planuojama sutelkti iki lapkričio vidurio, o oficialią rotacijos pradžios ceremoniją surengti lapkritį.
JAV kariai Lietuvoje toliau keičiami kas devynis mėnesius. Ankstesnė daugiau kaip tūkstančio karių rotacija iš šalies pasitraukė birželį, todėl iki naujų pajėgų atvykimo susidarė trumpa pertrauka, sutapusi su Pentagono vykdyta JAV pajėgų Europoje peržiūra.
Lietuva didina išlaidas kariams priimti ir ginkluotei įsigyti
K. Vaitiekūnas strateginę partnerystę su JAV įvardijo kaip vieną svarbiausių Lietuvos gynybos modernizavimo ramsčių. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, maždaug penktadalį Lietuvos gynybos įsigijimų sudaro iš JAV perkama ginkluotė ir karinė įranga.
2026 metais Lietuva gynybai skyrė 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai 43 proc. daugiau negu 2025 metais ir didžiausias gynybos finansavimas per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.
Priimančiosios šalies paramai – infrastruktūrai ir kitoms sąlygoms Lietuvoje dislokuojamiems sąjungininkams – numatyta 4,7 proc. visų 2026 metų šalies gynybos išlaidų. 2025 metų rudenį Pabradėje atidaryta nauja nuolatinė infrastruktūra JAV kariams.
R. Kaunas JAV pareigūnams taip pat yra pasiūlęs apsvarstyti nuolatinės amerikiečių bazės Lietuvoje galimybę. K. Vaitiekūno pareiškimas rodo, kad Vilnius būtų pasirengęs priimti papildomas pajėgas ir tuo atveju, jei būtų nuspręsta jas dislokuoti nuolat.
Vilnius ragina toliau spausti Rusiją
Susitikime aptartos ilgalaikės Rusijos keliamos grėsmės ir, Lietuvos vertinimu, priešiška Baltarusijos veikla, kuria siekiama išbandyti NATO pasirengimą reaguoti. K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad JAV įsitraukimas tebėra itin svarbus patikimam atgrasymui ir NATO rytinio flango saugumui.
Viceministras padėkojo Jungtinėms Valstijoms už pastangas siekti taikos Ukrainoje, tačiau pareiškė, kad Rusija neatsisako maksimalistinių reikalavimų ir toliau atakuoja Ukrainos civilinę bei kritinę infrastruktūrą.
Lietuvos atstovas paragino toliau didinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai.
