Tarpdisciplininė gydytojų patirtis yra itin svarbi ne tik profesiniam tobulėjimui, bet ir tiesiogiai prisideda prie geresnės pacientų priežiūros, leidžia įvertinti ir pritaikyti naujus gydymo bei darbo organizavimo modelius. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro abdominalinis chirurgas dr. Matas Jakubauskas metus stažavosi viename iš pirmaujančių JAV kolorektinės chirurgijos centrų – Mayo klinikoje, kur gilino žinias pagal kompleksinės kolorektinės chirurgijos programą.
Ši patirtis Santaros klinikose turi ir ankstesnę istoriją. Dar 2009–2010 metais Mayo klinikoje stažavosi dabartinis Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas profesorius Tomas Poškus. Jo patirtis šioje vienoje garsiausių pasaulio medicinos įstaigų tapo svarbiu atspirties tašku ir jaunesniems kolegoms.
Investicija į žinias ir patirtį
Dr. Matas Jakubauskas metus praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, Mayo klinikoje, kurioje stažuotė pranoko jo lūkesčius, pirmiausia dėl didelės operacijų apimties, galimybės dirbti su skirtingais chirurgais ir pamatyti kitokį medicinos organizavimo modelį. Jis dalyvavo oficialioje papildomos subspecializacijos programoje, kurioje Amerikoje po rezidentūros gydytojai gali metus koncentruotai gilinti konkrečios srities žinias.
Kolorektinės chirurgijos padalinyje, kuriame jis stažavosi, dirba apie dešimt chirurgų, o per metus atliekama apie 3000 kolorektinės chirurgijos operacijų. Centre gydomi ne tik vietos pacientai, bet ir atvyksta žmonės iš įvairių pasaulio šalių. Pasak M. Jakubausko, tokia operacijų apimtis ypač svarbi gydytojo profesinės karjeros pradžioje. „Per metus ten atlikau tiek operacijų, kiek čia, tikėtina, būtų reikėję gal net trejų metų“, – sako gydytojas.
Chirurgui – daugiau laiko chirurgijai
Vienas ryškiausių skirtumų, kurį gydytojas pastebėjo stažuotės metu, buvo darbo organizavimas. JAV klinikoje chirurgų darbas buvo labai aiškiai orientuotas į chirurginę veiklą – operacijas ir pacientų konsultavimą. Didelę dalį kitų kasdienių užduočių perima išplėstinės praktikos slaugytojai, rūpinamasi pacientų pooperacine priežiūra, tyrimų organizavimu, tolesnio gydymo planavimu. Todėl chirurgas gali daugiau laiko skirti darbui, kuriam reikalinga būtent jo kompetencija.
Vienas gydytojas pereina skirtingų chirurgų mokyklą
Stažuotės metu gydytojas dirbo ne su vienu mentoriumi, taikant rotacijos principą: tam tikrą laiką jis dirbdavo su vienu chirurgu, vėliau pereidavo pas kitą. Toks modelis leido susipažinti su skirtingais chirurgų darbo metodais, palaipsniui įgyti jų pasitikėjimą ir vis daugiau operacijų atlikti savarankiškai.
Komandinės operacijos – ne išimtis, o kasdienybė
Glaudus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas, kai prie vienos komandos atliekant sudėtingas operacijas prisijungdavo ginekologai, urologai, plastikos chirurgai, ortopedai ar kitų sričių specialistai, buvo gana įprasta darbo dalis. Tai ypač svarbu gydant sudėtingą endometriozę ar atliekant kompleksines onkologines operacijas. Be onkologinės chirurgijos, didelę darbo dalį sudarė funkcinė koloproktologija, dubens dugno chirurgija, divertikulinės ligos gydymas ir kitos sudėtingos kolorektinės chirurgijos sritys.
Robotinė chirurgija – viena sričių, kurią norisi plėsti
Technologiniu požiūriu vienas ryškiausių skirtumų buvo robotinės chirurgijos mastas. Stažuotės vietoje veikė kelios robotinės sistemos, todėl jų prieinamumas chirurgams nebuvo didelė problema. M. Jakubauskas turėjo galimybę dirbti su skirtingų kartų robotinėmis sistemomis ir iš arčiau pamatyti, kaip tokia technologija integruojama į kasdienę chirurgijos praktiką.
Ne tik profesinė, bet ir asmeninė patirtis
Stažuotė buvo intensyvi, darbo savaitė dažniausiai trukdavo apie 60–70 valandų. Nepaisant intensyvaus darbo, užsimezgė geri santykiai su kolegomis, iš kurių kai kurių ryšys išliko ir grįžus į Lietuvą. M. Jakubauskas pastebėjo ir kitokį pacientų požiūrį į savo sveikatą: pacientai buvo labiau informuoti, aktyviau domėjosi savo sveikata ir dažniau rodė dėkingumą gydytojui.
Grįžus – ne tik naujos žinios, bet ir kitoks požiūris
Po metų grįžus į Santaros klinikas didžiausias skirtumas gydytojui pasirodė ne tiek technologijos ar medicinos praktika, kiek darbo organizavimas. „Ten pripranti prie labai gerai ir patogiai išdėliotų sistemų, o grįžęs patenki į visai kitokią darbinę aplinką. Reikėjo iš naujo adaptuotis“, – sako M. Jakubauskas. Vis dėlto stažuotės tikslas jam nebuvo parsivežti vieną konkretų metodą ar technologiją, o sukauptą patirtį pritaikyti kasdieniame darbe ir toliau gilinti koloproktologijos žinias.
