Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį, rugsėjo 21-ąją, Niujorke paragino Europos Sąjungą vieningai telkti pasaulinę paramą Ukrainai ir didinti ekonominį bei diplomatinį spaudimą Rusijai.
Ukraina siekia tvirtesnės globaliųjų Pietų paramos
Budrys dalyvavo neformaliame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje, surengtame per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 81-osios sesijos aukšto lygio savaitę. Susitikimas vyko likus dienai iki rugsėjo 22-ąją prasidėjusių aukšto lygio bendrųjų debatų.
Ministrų diskusijoje daugiausia dėmesio skirta paramos Ukrainai telkimui ir tarptautinių pastangų didinti spaudimą Rusijai stiprinimui.
Budrys pabrėžė, kad ES turi veikti vieningai ir aktyviau siekti pasaulinės paramos Ukrainai. Pasak jo, ypač svarbu stiprinti Ukrainos pozicijas globaliųjų Pietų valstybėse.
Ministro teigimu, šių šalių parama turėtų atsispindėti ne tik politiniuose pareiškimuose, bet ir balsuojant Jungtinėse Tautose dėl Ukrainai svarbių rezoliucijų.
Budrys ragina griežtinti sankcijas Rusijai
Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat paragino stiprinti sankcijas Rusijai, diegti naujas ribojamąsias priemones ir veiksmingiau užkirsti kelią jau galiojančių sankcijų apėjimui.
„Europa privalo būti ambicingesnė sankcijų srityje, rodyti lyderystę. Kol mes gaištame laiką diskusijoms, o ne sprendimams, Rusija ir toliau žudo civilius ir griauna miestus Ukrainoje“, – sakė Budrys.
Liepos 23 dieną ES priėmė 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Jis apėmė 48 asmenis, 170 subjektų, dar 41 Rusijos šešėlinio laivyno laivą, 33 Rusijos finansų įstaigas ir 14 su kriptoturtu susijusių platformų.
Tarptautinė bendruomenė raginama stabdyti užsieniečių verbavimą
Budrys paragino kitas valstybes aktyviau stabdyti trečiųjų šalių piliečių verbavimą Rusijos karui prieš Ukrainą.
Rugsėjo 10-ąją žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ paskelbė tyrimą, kuriame nurodė, kad Rusija užsieniečius verbuoja apgaule, prievarta ir išnaudodama jų pažeidžiamumą. Organizacijos vertinimu, daugeliu atvejų tokie veiksmai gali prilygti prekybai žmonėmis.
Tyrimas paremtas 2024–2026 metais dviejose Ukrainos karo belaisvių stovyklose apklaustų Brazilijos, Kolumbijos, Kubos, Egipto, Siera Leonės, Šri Lankos, Somalio ir Pietų Afrikos Respublikos piliečių liudijimais. Taip pat kalbėtasi su Rusijos pajėgose tarnaujančiais žmonėmis ir jų artimaisiais.
Budrio teigimu, būtina suburti kuo platesnę pasaulinę koaliciją ir bendromis pastangomis didinti diplomatinį spaudimą Kremliui. Ministras pareiškė, kad spaudimas visomis įmanomomis priemonėmis turėtų priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo ir nutraukti agresijos karą prieš Ukrainą.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos pranešime Rusijos atsakymas ar kontrargumentai ministro pareiškimams nepateikiami.
