Buvęs aukščiausias NATO karinis pareigūnas Robas Baueris perspėjo, kad Rusija maždaug per trejus metus gali įgyti pajėgumų kovoti su NATO, net jei tuo metu karas Ukrainoje dar nebus pasibaigęs. Jo vertinimu, Kremlius galėtų surengti ribotą išpuolį, kad išbandytų Aljanso vienybę ir pasirengimą įgyvendinti kolektyvinės gynybos 5-ąjį straipsnį.
Grėsmės vertinimo laikotarpis sutrumpėjo
R. Baueris nuo 2021 metų birželio iki 2025 metų sausio vadovavo NATO Kariniam komitetui ir tuo metu buvo aukščiausias Aljanso karinis pareigūnas. Rugsėjo 12 dieną paskelbtame tinklalaidės „Decoding Geopolitics“ interviu jis sakė, kad Rusijos keliamos grėsmės vertinimas pasikeitė.
Pasak admirolo, anksčiau žvalgybos tarnybos manė, kad Rusijai prireiks trejų–penkerių metų po karo Ukrainoje, kad atkurtų pajėgumus galimai kovai su NATO. Dabar esą vertinama, kad Maskva tokius pajėgumus gali sukaupti per maždaug trejus metus, karui Ukrainoje dar tebesitęsiant.
„15min“ R. Bauerio žodžius interpretavo kaip teiginį, kad karo tikimybė jau yra didesnė už tikimybę jo išvengti. Tačiau interviu admirolas pavartojo dviprasmišką anglišką formuluotę „bigger than no chance“, o vėliau savo vertinimą apibendrino sakydamas, kad karo rizika tapo didesnė už nulį. Konkretaus didesnio nei 50 proc. tikimybės įverčio jis nepateikė.
R. Baueris pabrėžė, kad gebėjimas pradėti karą savaime dar nereiškia ketinimo pulti. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į Rusijos telkiamas pajėgas prie Suomijos sienos ir gaminamus tankus, kurie nėra siunčiami į Ukrainą. Admirolo vertinimu, Rusijos karo ekonomika jau pagamina daugiau ginklų, šaudmenų ir dronų, negu reikia dabartiniam karui.
Ribotas išpuolis išbandytų NATO vienybę
R. Bauerio teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų pasirinkti riboto masto ataką, kuria mėgintų patikrinti, ar NATO valstybės iš tiesų vieningai įgyvendintų 5-ąjį straipsnį. Jame numatyta, kad vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.
Toks išpuolis, anot buvusio NATO pareigūno, taip pat galėtų nukreipti Aljanso dėmesį nuo Ukrainos ir sukelti ginčų dėl tolesnio ginklų tiekimo Kyjivui. Užpultos ar tiesioginę grėsmę pajutusios NATO valstybės galėtų nuspręsti turimas atsargas pasilikti savo gynybai.
Rugsėjo 17 dieną panašų pavojų įvardijo ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Jis perspėjo, kad Rusija gali rengti dronų arba raketų smūgius NATO rytinio flango valstybėms ir vaizduoti juos kaip atsitiktinius incidentus, siekdama susilpninti Aljanso ryžtą reaguoti.
Kremlius rugsėjo 8 dieną pareiškė neturintis agresyvių planų Europos atžvilgiu. Tačiau kartu Rusijos valdžia patvirtino ketinanti toliau siekti savo karinių tikslų Ukrainoje.
NATO galėtų atsakyti, tačiau ilgai kovai gali stigti atsargų
R. Baueris teigė neabejojantis, kad NATO yra pajėgi ir pasirengusi atsakyti į puolimą. Vis dėlto jis kėlė klausimą, ar Aljansas sugebėtų išlaikyti intensyvią kovą kelias savaites arba mėnesius, nes jo galimybes riboja amunicijos, karinės technikos ir personalo papildymas.
Admirolo vertinimu, jei NATO šalys nepakankamai greitai stiprins ginkluotę ir atsargas, V. Putinas gali padaryti išvadą, kad kariniu požiūriu pranašesnis Aljansas nėra pasiruošęs ilgalaikiam karui.
Aiškindamas, kodėl Maskva gali tęsti karą Ukrainoje, R. Baueris nurodė nepasiektus strateginius tikslus ir tai, kad Rusijai per 12 metų nepavyko užimti viso Donbaso. Jis taip pat paminėjo maždaug 700 tūkst. Rusijos karių, kurie, pasibaigus karui, turėtų grįžti iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.
Pasak R. Bauerio, Rusija kas mėnesį netenka apie 30 tūkst. žuvusių arba sunkiai sužeistų karių, o bendri jos nuostoliai jau viršijo 1,5 mln. Tai yra admirolo interviu pateikti, nepriklausomai nepatvirtinti skaičiai.
Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas 2026 metų vasarį pateikė atsargesnį vertinimą. Jo teigimu, Rusija neturi pakankamai išteklių pulti NATO 2026 ar 2027 metais, tačiau planuoja prie Aljanso sienų sutelkti du–tris kartus daugiau pajėgų, negu ten buvo prieš karą Ukrainoje.
