Rusiškų dujų tiekimas Armėnijai nuo rugsėjo 15-osios iki 25-osios sustabdytas dėl oficialiai nurodytų planinių dujotiekio remonto darbų. Rusijos valstybinės dujų bendrovės padalinys „Gazprom Armenia“ tvirtina, kad šalies vartotojai apribojimų nepajus – dujos bus tiekiamos iš vidaus rezervų ir papildomai gaunamos iš Irano.
„Gazprom“ teigia atliekanti planinius darbus
Bendrovės pranešime nurodyta, kad profilaktikos ir remonto darbai vykdomi magistralinio dujotiekio „Šiaurės Kaukazas–Užkaukazė“ ruože Rusijos teritorijoje. Dujų tiekimas šiuo maršrutu sustabdytas dešimčiai dienų.
Tačiau nepriklausomas Rusijos portalas „Agentstvo“ teigė neradęs ankstesnio „Gazprom“ pranešimo, kuriuo būtų iš anksto įspėta apie numatomą remontą.
Panaši pertrauka buvo paskelbta ir 2025 metų rugsėjį. Tuomet „Gazprom“ dėl taip pat planiniais remonto darbais aiškinto remonto sustabdė dujų tiekimą Armėnijai nuo rugsėjo 16-osios iki 26-osios, o apie tai pranešė likus maždaug parai.
Tai buvo jau trečias tiekimo sustabdymas per tris mėnesius: 2025-ųjų liepą ir rugpjūtį dujų srautas taip pat buvo trumpam nutrūkęs, oficialiai nurodant avarinį remontą ir techninės priežiūros darbus.
Ankstesniais metais analogiškos pertraukos būdavo trumpesnės. 2022 ir 2023 metais tiekimas buvo sustabdytas po tris dienas. Tuo metu per didelio masto to paties dujotiekio remontą 2024 metų rugsėjį apie dujų tiekimo nutraukimą apskritai nebuvo pranešta.
Stebėtojai pertraukas sieja su spaudimu Jerevanui
Regiono naujienų portalas „Eurasianet“ ir dalis politikos stebėtojų pasikartojančius tiekimo sustabdymus vertino kaip galimą Kremliaus spaudimą Armėnijos sostinei Jerevanui dėl šalies suartėjimo su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis. „Gazprom“ oficialiai nurodo technines priežastis.
Energetikos klausimą ne kartą kėlė ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Balandžio 1 dieną jis Armėnijos ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui pareiškė, kad šalis negalėtų vienu metu priklausyti ir ES, ir Rusijos vadovaujamai Eurazijos ekonominei sąjungai. V. Putinas kartu pabrėžė, kad Armėnija rusiškas dujas gauna pigiau nei jos kainuoja Europos rinkoje.
Per rugsėjo 1 dienos susitikimą Rusijos prezidentas dar kartą susiejo Armėnijai taikomas palankesnes energijos išteklių kainas su šalies naryste Eurazijos ekonominėje sąjungoje ir jos santykiais su Maskva.
Įtampa apima ne tik energetiką. 2026 metų gegužę ir birželį Rusija įvedė ir išplėtė armėniško brendžio, vyno, mineralinio vandens, vaisių, daržovių bei kitų žemės ūkio produktų importo ir tranzito ribojimus. ES dokumentuose nurodoma, kad šios priemonės smarkiai sutrikdė nusistovėjusias tiekimo grandines.
Prieš birželio 7 dieną vykusius Armėnijos parlamento rinkimus V. Putinas šalies posūkį į ES palygino su aplinkybėmis, kurios, jo teigimu, sukėlė „Ukrainos krizę“. Šie žodžiai buvo interpretuoti kaip perspėjimas Jerevanui.
Vis dėlto N. Pašiniano partija „Pilietinis kontraktas“ surinko 49,7 proc. balsų ir išsaugojo galimybę formuoti vyriausybę. Naujojoje 2026–2031 metų Armėnijos vyriausybės programoje Rusija nebėra vadinama strategine sąjungininke, nors šalis tebėra Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Kirgizijos sudaromos Eurazijos ekonominės sąjungos narė.
Armėnija ieško kitų dujų tiekėjų
Rugsėjo 11 dieną N. Pašinianas pareiškė, kad Armėnija diversifikuos dujų tiekimą nepaisydama galimo kainų augimo ir pasinaudos galimybe pirkti dujas iš antro ar trečio šaltinio.
Premjeras taip pat nesutiko, kad dujos Armėnijoje yra pigios. Jo teigimu, „Gazprom Armenia“ dirba pelningai ir gauna didelį pelną.
Rugsėjo 17 dieną N. Pašinianas paskelbė, kad dėl dujų importo deramasi su visomis galimomis valstybėmis. Tačiau konkrečių galimų tiekėjų, maršrutų, kiekių ar susitarimų jis neįvardijo.
