Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs perspėjo, kad Europa nespėja paskui Ukrainoje sparčiai tobulėjančias dronų ir oro karo technologijas, o daugeliui NATO valstybių šiuo metu būtų sunku atremti net kelių Rusijos raketų smūgį.
Dabartiniai gynybos sprendimai gali pasenti jau 2027 metais
Rugsėjo 18 dieną Vašingtone duotame interviu E. Rinkēvičs sakė, kad dronų karo technologijos Ukrainoje keičiasi „žaibiškai“. Jo vertinimu, dabartiniai pasirengimo oro karui sprendimai gali pasenti jau iki 2027 metų vidurio.
„Matome, kad oro gynyba, antidroninė gynyba ir priešbalistinė gynyba turi rimtų problemų“, – teigė Latvijos prezidentas. Pasak jo, su šiomis spragomis susiduria ne tik Ukraina, bet ir visa Europa bei NATO.
E. Rinkēvičs tvirtino, kad net Rusijai paleidus kelias raketas į NATO teritoriją daugeliui Aljanso valstybių jas atremti būtų didelis iššūkis.
Jo komentarai paskelbti prieš Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke, kur JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėjo susitikti su aukšto rango Europos lyderiais. NATO sąjungininkės tuo metu vis garsiau perspėjo apie galimą Rusijos karo prieš Ukrainą eskalaciją.
„Patriot“ raketų tiekimas vėluoja, atsargoms atkurti reikės metų
Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje susiduria su svarbių amerikietiškų „Patriot“ bei kitų oro gynybos raketų tiekimo vėlavimu.
JAV Kongreso biudžeto biuro vertinimo analizė rodo, kad nuo 2025 metų birželį prasidėjusio karo su Iranu buvo sunaudota nuo pusės iki dviejų trečdalių bendrų JAV „Patriot“, THAAD, SM-3 ir SM-6 gaudyklių atsargų. Joms atkurti gali prireikti mažiausiai penkerių metų.
JAV svarstė galimybę „Patriot“ sistemas gaminti Ukrainoje ir Europoje. D. Trumpas 2026 metų liepą viešai pažadėjo suteikti Ukrainai gamybos licenciją, tačiau licencijavimo susitarimai dar nebuvo galutinai sutvarkyti. Net ir pasiektas susitarimas negalėtų išspręsti 2026 metais juntamo raketų stygiaus.
E. Rinkēvičs pabrėžė, kad sprendimas priklauso nuo JAV vyriausybės ir gamintojo. Pasak jo, Europa turi tam tikrų gamybos pajėgumų, tačiau licencijavimą apsunkina techniniai klausimai. Latvijos prezidentas „Patriot“ pavadino viena geriausių, jei ne geriausia, sistemų tokioms grėsmėms naikinti.
Jis taip pat suabejojo, ar Europos sąjungininkės pakankamai sparčiai juda NATO įsipareigojimo iki 2035 metų gynybai ir su ja susijusiam saugumui skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto link. E. Rinkēvičiaus teigimu, pokalbiai apie didesnę Europos atsakomybę už savo gynybą tapo konstruktyvesni, tačiau realiems pajėgumams sukurti neužteks nei mėnesio, nei metų.
Rusija gali mėginti išbandyti NATO ryžtą
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas rugsėjo 17 dieną perspėjo, kad vėlyvas ruduo ir žiema gali tapti kritiškiausiu karo laikotarpiu. Jo teigimu, Rusija gali rengti hibridinius dronų ir raketų smūgius Ukrainą remiančioms šalims, įskaitant Lenkiją.
D. Tuskas sakė, kad Maskva taip siektų silpninti NATO vientisumą ir parodyti, jog kolektyvinę gynybą numatantis Aljanso sutarties 5-asis straipsnis yra labiau teorinis nei praktinis. Pasak jo, Rusija tokius incidentus mėgintų pateikti kaip atsitiktinius. Lenkijos vyriausybė taip pat nurodė, kad Maskva masiškai naudoja greitesnius ir aukščiau skrendančius reaktyvinius dronus.
E. Rinkēvičs prognozavo, kad po vietos rinkimų Rusija didins mobilizaciją, žiemą mėgins stipriau spausti Ukrainą ir sieks atgrasyti ją remiančias šalis nuo tolesnės paramos. Sabotažą, kibernetines atakas bei dronų ir raketų incidentus jis pavadino bandymais patikrinti Europos ryžtą.
Baltijos valstybės teigė neturinčios požymių, kad Maskva ruoštų įprastinę invaziją, kuria mėgintų susigrąžinti Sovietų Sąjungos kadaise valdytas teritorijas. Latvijos prezidentas taip pat sakė šiuo metu atmetantis įprastinės karinės invazijos galimybę, tačiau paragino itin atidžiai vertinti kitokias Rusijos veikimo formas.
Naktį iš rugsėjo 14-osios į 15-ąją NATO oro gynybos misiją iš Šiaulių vykdę Italijos „Eurofighter“ naikintuvai numušė Lietuvos oro erdvę pažeidusį droną. Jo nuolaužose rastas ir neutralizuotas sprogmuo, o preliminariai nustatyta, kad aparatas atskrido iš Baltarusijos. Nors „Guardian“ jį pavadino Rusijos dronu, Lietuvos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad aparato kilmę, priklausomybę ir galimus tikslus dar turi nustatyti ikiteisminis tyrimas. Dėl oro erdvės pažeidimo Baltarusijai įteikta griežta protesto nota.
Rugsėjo 17 dieną dėl Rusijos smūgio Vakarų Ukrainai Lenkija taip pat pakėlė naikintuvus ir laikinai uždarė Liublino bei Žešuvo–Jasionkos oro uostus.
