Rugsėjo 26 dieną Valčiūnuose, Vilniaus rajone, surengtos cheminio incidento pratybos parodė, kad kelioms institucijoms vienu metu valdant didelio masto nelaimę būtinas bendras koordinavimo štabas, o kai kuriuos taktinius veiksmus dar reikia tobulinti, teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.
Gelbėtojai reagavo į imituotą sprogimą ir cheminę taršą
Nacionalinių pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalimi tapusios pratybos vyko Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo bazėje Valčiūnuose. Jose imituotas sudėtingas incidentas saugomame objekte.
Pagal scenarijų į objektą neteisėtai patekę ir sabotažą planavę asmenys sukėlė technologinį sprogimą. Dėl jo iš dalies sugriuvo pastato konstrukcijos, pasklido pavojingos cheminės medžiagos, o dalis nukentėjusiųjų įstrigo po griuvėsiais.
Ugniagesiai atliko cheminės avarijos žvalgybą, griuvėsiuose ieškojo žmonių ir juos gelbėjo, lokalizavo cheminę taršą bei vykdė švarinimo darbus. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija turėjo nustatyti, kokia cheminė medžiaga išsiliejo per imituotą incidentą.
Pratybose dalyvavo daugiau kaip 100 įvairių institucijų pareigūnų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Tarp jų buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai su kinologais, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Lietuvos šaulių sąjungos ir policijos atstovai.
Pajėgoms pritrūko išteklių, tačiau situacija buvo suvaldyta
K. Aginto teigimu, vienu metu vykstant keliems skirtingiems incidentams jiems suvaldyti reikia daug išteklių ir iš įvairių Lietuvos miestų sutelktų pajėgų. Pirmiesiems reagavusiems pareigūnams teko greitai priimti sprendimus ir atlikti skirtingus gelbėjimo darbus.
PAGD direktoriaus pavaduotojas pabrėžė, kad kiekviena institucija išmano savo funkcijas, tačiau tokio incidento metu svarbiausia tampa jų tarpusavio bendradarbiavimas. Pratybos, pasak jo, taip pat parodė būtinybę turėti bendrą darbų koordinavimo štabą, kuris valdytų informaciją ir priimtų sprendimus.
PAGD vadovo pavaduotojo vertinimu, kai kuriuos taktinius veiksmus dar reikia tobulinti, be to, pratybose išryškėjo išteklių trūkumas. Vis dėlto pirmieji atvykę ugniagesiai situaciją suvaldė ir veikė naudodami tuo metu turėtas priemones bei pajėgas.
Po pratybų numatyta aptarti atliktus veiksmus ir padaryti išvadas, kaip geriau pasirengti panašioms nelaimėms. K. Aginto teigimu, per realią didelio masto nelaimę, jeigu nacionalinių pajėgumų nepakaktų, būtų naudojamas civilinės saugos valstybės rezervas ir prašoma tarptautinės pagalbos.
Dešimt savivaldybių praktiškai išbandė gyventojų evakavimą
Tą pačią dieną visoje Lietuvoje buvo tikrinami gyventojų evakavimo veiksmai. Praktinės pratybos vyko dešimtyje savivaldybių, o kitur procedūros buvo imituojamos pagal stalo pratybų scenarijų.
Gyventojų išvykimo veiksmus vykdė Švenčionių, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Tauragės, Pagėgių ir Ignalinos savivaldybės. Evakuojamus žmones priėmė Kauno, Pakruojo, Telšių ir Anykščių rajonų savivaldybės.
Praktiniuose veiksmuose dalyvavo tik iš anksto užsiregistravę savanoriai – kitų gyventojų evakuoti nebuvo numatyta. Per pratybas pirmą kartą valstybės mastu praktiškai išbandytas 2026 metais patvirtintas Valstybės lygio detalusis gyventojų evakavimo planas.
