NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pavaduotojas, Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų vyriausiasis maršalas seras Johnas Stringeris pareiškė, kad Aljansas yra gynybinis, tačiau „kartais norint apsiginti, tenka pulti“. Pasak jo, kilus kariniam konfliktui NATO smogtų ir taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, jeigu tai būtų būtina Europos valstybių saugumui užtikrinti.
NATO planuose daug dėmesio skyrė Baltijos šalims
Rugsėjo 26 dieną per Estijos gynybos savaitę paskelbtame interviu J. Stringeris atsisakė prognozuoti, kada Rusija galėtų užpulti NATO. Jis teigė nenorintis svarstyti, ar galimos grėsmės terminas turėtų būti matuojamas mėnesiais, ar metais.
Karininko teigimu, NATO pastaruosius kelerius metus rengė visos euroatlantinės erdvės atgrasymo ir gynybos planus. Juose daug dėmesio skirta visų trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – gynybai.
Paklaustas, ar konfliktas galėtų pareikalauti smūgių toli Rusijos teritorijoje, J. Stringeris atsakė, kad Aljansas atakuotų tokius taikinius, jeigu tai būtų būtina Europos šalių saugumui.
Sąjungininkai tiesioginio puolimo dabar nesitiki
Rugsėjo 22 dieną Estijos sostinėje Taline vykusioje saugumo konferencijoje J. Stringeris Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino vis neatsargesniu, pavojingesniu ir labiau linkusiu rizikuoti. Vis dėlto jis įspėjo, kad NATO turi elgtis apdairiai, nes, jo vertinimu, V. Putinas siekia išprovokuoti perdėtą Aljanso reakciją.
Pasak J. Stringerio, riba tarp netyčinio ir tyčinio incidento yra labai plona, ypač kai Rusijos elektroninės kovos priemonės arba GPS trikdžiai nukreipia dronus į NATO oro erdvę. Rusija galėtų tokią veiklą eskaluoti, tačiau vien ši galimybė dar nereiškia, kad Maskva jau nusprendė taip elgtis, pabrėžė jis.
Neįvardytas Jungtinės Karalystės gynybos pareigūnas pateikė atsargesnį vertinimą: Londono nuomone, V. Putinas šiuo metu nesiekia tiesioginės konfrontacijos su NATO. JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris taip pat sakė nemanantis, kad Rusijos vadovas nori konflikto su Aljansu. Dronų įskridimus į Rumunijos ar Lenkijos oro erdvę jis daugiausia siejo su elektronine kova ir netyčiniais nukrypimais, tačiau sabotažą įvardijo kaip didesnį susirūpinimą keliančią veiklą.
Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs pažymėjo, kad prie jo šalies sienų nematyti Rusijos kariuomenės telkimo, todėl tiesioginio puolimo perspektyva šiuo metu nėra pagrįsta. Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas konvencinį Rusijos puolimą prieš Europą taip pat pavadino mažai tikėtinu, nes Rusijos pajėgos tebėra įsitraukusios Ukrainoje, o Maskvą atgraso NATO atsako grėsmė.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte savo ruožtu pabrėžė, kad Aljansas turi išlikti pasirengęs ir stiprus, o Rusijos veiksmai prieš NATO sulauktų griežtos reakcijos.
