JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį, spalio 18 dieną, pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, įsakydamas atakuoti Rusijos dyzelino perdirbimo infrastruktūrą, esą nenori užbaigti karo. V. Zelenskis savo ruožtu apkaltino JAV vadovą mėginimu priversti Ukrainą kapituliuoti prieš Rusiją.
D. Trumpas smūgius susiejo su dyzelino kainomis
Socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas tvirtino, kad Ukrainos smūgiai Rusijos dyzelino perdirbimo gamykloms daro didelę žalą pasaulinei, ypač JAV, dyzelino rinkai.
Pasak JAV prezidento, dėl aukštų kuro kainų kenčia Amerikos ūkininkai, gyvulių augintojai ir įvairios įmonės, o Rusija galėtų pasauliui pigiai tiekti milijonus barelių dyzelino.
„Zelenskiui tai nerūpi, ir, tiesą sakant, su visais tais pinigais, kuriuos, kaip žinoma, jam skiria Europa ir kuriuos praeityje jam davė Joe Bidenas, jis nenori užbaigti šio karo ir, tikriausiai, niekada nenorėjo“, – pareiškė D. Trumpas.
Jis aiškino pats vedantis derybas dėl taikos tarp Maskvos ir Kyjivo, todėl nenorintis imtis veiksmų, kurie galėtų „beprasmiškai atstumti Rusiją nuo derybų stalo“. D. Trumpas taip pat teigė, kad derybose daroma „didelė pažanga“, ir paminėjo vykstančias derybas dėl įkaitų.
JAV vadovas pridūrė, kad Rusija, palyginti su tuo, ką galėtų daryti, beveik nepadeda Iranui. Jis sakė sieksiantis, kad ši padėtis nepasikeistų.
V. Zelenskis siūlė nutraukti atakas mainais į „Patriot“ raketas
Tą pačią spalio 18-ąją V. Zelenskis apkaltino D. Trumpą mėginimu spausti Ukrainą kapituliuoti prieš Rusiją ir delsiant tiekti gaudomąsias raketas oro gynybos sistemoms „Patriot“.
Ukrainos prezidentas teigė siūlęs nebeatakuoti Rusijos dyzelino infrastruktūros mainais į daugiau „Patriot“ raketų Ukrainos objektams apsaugoti. Pasak jo, Vašingtonas šiam pasiūlymui nepritarė.
V. Zelenskis taip pat kalbėjosi su D. Trumpo pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu apie dvišalę krizę bei pastangas atnaujinti taikos derybas su Rusija. Tai buvo pirmasis Ukrainos vadovo pokalbis su aukšto rango JAV administracijos atstovais po to, kai prieš dešimt dienų paskelbtas D. Trumpo susitarimas su Rusija dėl dyzelino smarkiai padidino įtampą tarp Vašingtono ir Kyjivo.
Susitarimas su Rusija pagilino JAV ir Ukrainos nesutarimus
Spalio 9 dieną paskelbtu susitarimu Rusija įsipareigojo nedelsdama patiekti JAV ir pasaulinei rinkai daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelino, dar 500 tūkst. tonų – lapkritį, o vėliau – mažiausiai 1 mln. tonų.
V. Zelenskis susitarimą pavadino dovana Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jis perspėjo, kad sankcijų švelninimas be ilgalaikio abipusio deeskalavimo susitarimo tik paskatins Rusiją tęsti karą.
Spalio 16-osios vakarą D. Trumpas sustabdė naujų sankcijų Rusijai taikymą. JAV prezidento administracija Baltuosiuose rūmuose šį sprendimą aiškino tuo, kad sankcijos esą trukdytų pastangoms pasiekti ilgalaikę taikos sutartį.
D. Trumpui spalio 11 dieną paskelbus apie tariamas „energetines paliaubas“, Ukraina trims dienoms sustabdė smūgius Rusijos naftos objektams. Vėliau atakos buvo atnaujintos Ukrainai pareiškus, kad Maskva paliaubų nesilaikė.
V. Zelenskio duomenimis, per savaitę po D. Trumpo pranešimo Rusija 76 kartus atakavo Ukrainos energetikos, naftos ir dujų sektorius. Spalio 18 dieną Ukraina į taikinius Rusijoje paleido daugiau kaip 1 000 dronų, o smūgiai sukėlė gaisrus naftos eksporto terminale ir saugykloje Rusijos mieste Sankt Peterburge.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Ukraina priešinasi Rusijos invazijai, tačiau esą negali pakeisti dabartinės įvykių eigos.
