Praėjus maždaug pusantrų metų po Konstitucinio Teismo nutarimo, Lietuvoje susidarė teisinė aklavietė: teismai pripažįsta tos pačios lyties porų partnerystes ir įpareigoja valstybę jas registruoti, tačiau Teisingumo ministerija to nedaro, kol Seimas nenustatė registravimo tvarkos.
Ministerija laukia Seimo nustatytos tvarkos
Teisingumo ministerija tvirtina, kad teismų sprendimų įgyvendinimą apsunkina „objektyvios teisinės kliūtys“. Pasak institucijos, įstatymuose nėra partnerystės registravimo pagrindo, nenurodyta, kuriame registre ji turėtų būti fiksuojama, ir nenustatyta registravimo procedūra.
Ministerijos teigimu, sprendimai individualiose bylose nepanaikina šios teisinio reguliavimo spragos ir nesukuria visoms poroms taikomos tvarkos. Institucija nurodo galėsianti imtis praktinių veiksmų tik tada, kai Seimas priims tam reikalingas nuostatas.
Ministerija pabrėžia nekvestionuojanti teismų pripažintos partnerystės. Jos pozicija yra tokia, kad partnerystės neįmanoma įregistruoti nesant įstatyme nustatyto mechanizmo, o teikiamais skundais siekiama patikrinti, ar teismai tinkamai aiškina ir taiko teisę.
Iki spalio 19 dienos ministerija buvo apskundusi 13 sprendimų, kuriais valstybė įpareigota įregistruoti tos pačios lyties porų partnerystes. Apeliaciniai teismai jau buvo atmetę tris tokius skundus.
Konstitucinis Teismas leido registracijos siekti teismuose
Konstitucinis Teismas 2025 metų balandžio 17 dieną pripažino Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatas, pagal kurias partnerystė buvo galima tik tarp vyro ir moters, o jos reguliavimo įsigaliojimas priklausė nuo atskiro įstatymo priėmimo.
Teismas taip pat išaiškino, kad tol, kol Seimas nenustatė registravimo tvarkos, teisė į partnerystę, įskaitant jos įregistravimą, gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą.
Vienoje tokių bylų Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 metų vasario 3 dieną pripažino dviejų moterų partnerystę ir įpareigojo Lietuvos Respubliką ją įregistruoti. Teismas atmetė ministerijos prašymą sustabdyti bylą arba bent 12 mėnesių atidėti sprendimo vykdymą.
Gegužės 28 dieną Klaipėdos apygardos teismas paliko šį sprendimą nepakeistą. Jis konstatavo, kad valstybė privalo įregistruoti partnerystę, nors specialus registro funkcionalumas dar nesukurtas. Vykdymą atsisakyta atidėti, nes tai pratęstų poros teisinį neapibrėžtumą ir neužtikrintų deramos privataus bei šeimos gyvenimo apsaugos.
Rugpjūčio pabaigoje ministerija pateikė kasacinį skundą, tačiau rugsėjo pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė jį priimti, nes nenustatė pagrindo manyti, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ar taikė teisę. Pasibaigus trijų mėnesių terminui, ministerija partnerystės klausimo šioje byloje apskųsti nebegali. Poros advokato Aivaro Žilvinsko teigimu, Aukščiausiajame Teisme liko tik advokato išlaidų klausimas.
Neįregistravus partnerystės teisės lieka neaiškios
Rugsėjo 29 dieną Klaipėdos apygardos teismas kitoje byloje taip pat paliko galioti sprendimą pripažinti dvi moteris partnerėmis ir įpareigoti valstybę jų partnerystę įregistruoti. Teismas nustatė, kad moterys kartu gyvena ilgiau nei metus. Jų užsienyje sudaryta santuoka, teismo vertinimu, neatėmė teisės siekti šeimos santykių pripažinimo partnerystės forma Lietuvoje.
Vis dėlto teismų praktika dar nėra visiškai vienoda. Spalio 8 dieną Klaipėdos apylinkės teismas pripažino tos pačios lyties poros partnerystę, bet atsisakė įpareigoti valstybę ją įregistruoti ir išduoti tai patvirtinantį dokumentą.
A. Žilvinsko teigimu, teismo pripažinta, tačiau neįregistruota partnerystė suteikia šeimos statusą, bet palieka neaiškias partnerių teises paveldėjimo, mokesčių ir išmokų srityse.
Pasak advokato, dėl nevykdomų įsiteisėjusių sprendimų poros jau kreipėsi į antstolius. Vienu atveju už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną paskirta 10 eurų bauda. Į antstolius ketina kreiptis ir partnerystę Vilniaus teisme pripažinusi pora.
