Vakarų Kanados Albertos provincijos gyventojai pirmadienį, spalio 19-ąją, sprendžia, ar likti Kanados dalimi, ar pradėti konstitucinį procesą, reikalingą būsimam teisiškai privalomam referendumui dėl atsiskyrimo. Tai nėra tiesioginis balsavimas už nepriklausomybę: provincijos ateičiai skirtas klausimas yra paskutinis iš dešimties, o kiekvienam klausimui rinkėjai gauna atskirą biuletenį.
Apklausos rodo federalistų persvarą, tačiau aktyvumas išaugo
Balsavimą sušaukusi konservatorių Albertos premjerė Danielle Smith teigia pati norinti, kad naftos turtinga provincija liktų Kanadoje. Tačiau jeigu dauguma pasirinks pradėti konstitucinį procesą, ji įsipareigojo organizuoti teisiškai privalomą referendumą. Federalistų pergalės atveju D. Smith žadėjo atsiskyrimo klausimą laikyti baigtu.
Premjerė minėjo apklausą, pagal kurią nepriklausomybę palaikė tik 22 proc. Albertos gyventojų. Vis dėlto spalio 13–15 dienomis atliktoje „Angus Reid Institute“ apklausoje platesnį biuletenio variantą – pradėti būsimo referendumo procesą – rinkosi 34 proc. respondentų, o 66 proc. norėjo, kad Alberta liktų Kanados provincija.
Prieš pagrindinę balsavimo dieną daug dėmesio skirta rinkėjų aktyvumui ir klausimui, ar labiau mobilizuoti separatistai galėtų paneigti apklausų prognozes. Iš anksto arba specialiaisiais biuleteniais jau balsavo 1 356 873 žmonės – 43,1 proc. balsavimo teisę turinčių provincijos gyventojų. Per 2023 metų Albertos rinkimus taip balsavo 809 988 rinkėjai, arba 27,5 proc.
Albertoje užaugęs Kanados ministras pirmininkas Markas Carney per spalio 15–16 dienomis surengtus kampanijos renginius ragino nelaikyti rezultato iš anksto nulemtu. Jis pabrėžė, kad baigtį nulems rinkėjų aktyvumas, ir prašė aiškaus bei lemiamo rezultato.
Albertos rinkimus administruojanti institucija „Elections Alberta“ pirmiausia skaičiuos dešimtajam klausimui skirtus biuletenius, o rezultatus skelbs realiuoju laiku. Pirmųjų rezultatų laukiama spalio 20-osios paryčiais, tačiau oficialiai visiems neoficialiems rezultatams paskelbti numatytas iki 48 valandų terminas.
Ginčą kursto nafta, o Carney perspėja dėl „Brexito“
Albertoje yra didžioji dalis patvirtintų Kanados naftos atsargų, laikomų ketvirtomis pagal dydį pasaulyje. Separatistines nuotaikas provincijoje ilgą laiką stiprino konfliktai su Kanados federaline valdžia Otavoje dėl energetikos ir klimato politikos.
D. Smith spalį tinklalaidei „Canadaland“ sakė, kad už sustiprėjusias separatistines nuotaikas pirmiausia atsakingas buvęs Kanados premjeras Justinas Trudeau. Jo vyriausybės anglies dioksido mokestį ir kitas klimato priemones Albertos politikai laikė žalingomis provincijos naftos sektoriui.
Spalio 17 dieną provincijos sostinėje Edmontone vykusiame separatistų mitinge 61 metų Sandy Martel teigė, kad su naftos pramone susiję žmonės jaučiasi „apvogti, apgauti ir nuskriausti“.
M. Carney balsavimą pavadino „pavojingu blefu“, vykstančiu itin netinkamu metu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas vykdo prekybos karą, taiko muitus ir yra grasinęs paversti Kanadą 51-ąja JAV valstija.
Anksčiau Anglijos bankui vadovavęs M. Carney priminė savo patirtį per Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Pasak jo, po 2016 metų balsavimo užsitęsęs neaiškumas dėl „Brexito“ sustabdė investicijas ir sulėtino šalies ekonomikos augimą. Premjeras perspėjo, kad ilgai trunkantis neapibrėžtumas dėl galimo Albertos atsiskyrimo galėtų turėti panašių ekonominių padarinių.
Balsavimas vyksta praėjus dviem dienoms po tragedijos Albertos CFB Wainwright karinėje bazėje. Per kovinio šaudymo pratybas spalio 17-ąją kilęs ir dėl stipraus vėjo sparčiai išplitęs gaisras pražudė keturis Kanados karius, dar 39 buvo sužeisti. Naujienų agentūros AP duomenimis, 19 sužeistųjų buvo kritinės būklės.
DI turinys ir užsienio pareiškimai didina nepasitikėjimą
Kampaniją lydėjo dirbtinio intelekto sukurtas turinys ir abejonės balsavimo sąžiningumu. Žiniasklaidos ekosistemos observatorijos apklausoje 69 proc. respondentų manė, kad DI turinys bent kiek paveiks rezultatą. Pasitikėjimas „Elections Alberta“ nuo 71 proc. 2023 metais sumažėjo iki 53 proc. 2026-aisiais.
Observatorijos direktorius Aengusas Bridgmanas perspėjo, kad dalis bendruomenės rezultatą veikiausiai laikys pavogtu arba bent jau nesąžiningu, nepriklausomai nuo galutinio balsų skaičiaus.
Į diskusijas įsitraukė ir JAV veikėjai. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sausio 22 dieną Albertą pavadino „natūralia JAV partnere“. D. Smith atstovas į tai atsakė, kad didžioji dauguma Albertos gyventojų nenori prisijungti prie JAV, o provincijos premjerė remia vieningą Kanadą.
Po separatistinės „Parti Québécois“ pergalės spalio 5 dienos Kvebeko provincijos rinkimuose technologijų milijardierius Elonas Muskas paragino atsiskirti Kvebeką, Albertą ir Saskačevaną. M. Carney pareiškė, kad Kanados ateitį spręs kanadiečiai, o ne užsienio vyriausybės ar didžiosios technologijų bendrovės.
Albertos separatistų atstovams susitikus su JAV Valstybės departamento pareigūnais, departamentas nurodė reguliariai susitinkantis su įvairiais atstovais ir pabrėžė, kad sprendimą turi priimti Albertos žmonės. M. Carney savo ruožtu ragino užsienio valstybes nesikišti į Kanados balsavimus.
Net ir federalistams laimėjus, ginčas gali nesibaigti. Naujausioje „Angus Reid Institute“ apklausoje 62 proc. dalyvių teigė manantys, kad separatistinis judėjimas Albertoje niekada visiškai neišnyks. Jo lyderiai taip pat žadėjo tęsti veiklą net ir pralaimėję balsavimą.
