JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad susitarimas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą bus pasiektas, tačiau Ukraina galiausiai turės „šiek tiek kitokią formą“. Jis nepaaiškino, ką tai reiškia, o šis pasakymas suprastas kaip galima užuomina į Ukrainos sienų pasikeitimą pagal taikos susitarimą.
Derybos Abu Dabyje prasidės lapkričio 10-ąją
D. Trumpas taip kalbėjo lapkričio 8 dieną parodytame interviu JAV televizijos CBS laidai „60 Minutes“. Žurnalistas Rossas Douthatas jo klausė, ar karas baigsis Ukrainai išliekant laisvai ir nepriklausomai.
JAV prezidentas teigė tikintis, kad karas baigsis greitai ir kad tai įvyks dėl jo pastangų. Pasak jo, šalys yra „labai arti“ susitarimo, tačiau konkrečių galimo susitarimo sąlygų jis nepateikė.
Interviu paskelbtas prieš lapkričio 10–11 dienomis Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje numatytas Ukrainos, JAV ir Rusijos delegacijų derybas. Tai bus pirmasis toks JAV tarpininkaujamas susitikimas nuo 2026 metų vasario. Jame ketinama svarstyti karo užbaigimą, pokario saugumo susitarimus ir deeskalaciją.
Jungtinėms Valstijoms derybose turėtų atstovauti prezidento pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrot pareiškė, kad susitikime dalyvaus ir Europos atstovai, įskaitant Prancūziją.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad D. Trumpas veikiausiai kalbėjo apie pažangą derinant Ukrainos ir visos Europos pokario saugumo architektūrą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad dar niekas neužbaigta.
D. Trumpas didžiausia kliūtimi laiko prezidentų priešiškumą
Didžiausia kliūtimi taikai D. Trumpas pavadino, jo žodžiais, „didžiulę neapykantą“ tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
Paklaustas, kuriuo iš šių prezidentų pasitiki labiau, D. Trumpas atsakyti atsisakė ir pareiškė sutariantis su abiem. Jis pripažino, kad V. Zelenskio priešiškumas yra suprantamesnis, nes jo šalis buvo užpulta, tačiau kartu kalbėjo apie esą per pirmąjį susitikimą Rusijai parodytą „didelę nepagarbą“.
R. Douthatui paklausus, ar V. Putinas nevilkina derybų ir nemanipuliuoja JAV prezidentu, D. Trumpas atsakė taip nemanantis. Jis tvirtino, kad niekas nebuvo griežtesnis Rusijai už jį, ir kaip įrodymą nurodė prekybos priemones bei sankcijas.
Žurnalistui priminus sprendimą dėl rusiško dyzelino, sumažinusį spaudimą Maskvai, D. Trumpas neigė panaikinęs sankcijas. Pasak jo, Rusijai tik leista tiekti pasauliui reikalingą kurą.
Prezidento minima paramos suma neatitinka pateiktų duomenų
D. Trumpas dar kartą pakartojo nepagrįstą teiginį, kad ankstesnio JAV prezidento Joe Bideno administracija Ukrainai suteikė 350 mlrd. JAV dolerių grynaisiais pinigais ir ginkluote. Savo politiką jis apibūdino kaip amerikietiškų ginklų pardavimą Europai už visą kainą.
JAV prezidentas sakė, kad jo šalis perdavė Ukrainai daugybę, jo vertinimu, geriausių pasaulyje ginklų, tačiau mainais „nieko negavo“. R. Douthatui nurodžius, kad Jungtinės Valstijos padėjo išsaugoti Ukrainos nepriklausomybę, D. Trumpas atsakė, jog šis rezultatas dar nėra pasiektas.
Naujausiais pateiktais duomenimis, iki 2026 metų birželio 30 dienos JAV Kongresas su karu ir operacija „Atlantic Resolve“, kuria stiprinamos amerikiečių pajėgos Europoje, susijusioms išlaidoms buvo skyręs 196 mlrd. dolerių. Tiesiogiai Ukrainai suteikta parama vertinta maždaug 127 mlrd. dolerių – gerokai mažiau nei D. Trumpo minimi 350 mlrd.
Dalis JAV lėšų buvo panaudota pačiose Jungtinėse Valstijose ginklams gaminti, atsargoms papildyti ir amerikiečių pajėgoms Europoje išlaikyti. Pagal PURL programą NATO sąjungininkės moka už JAV ginkluotę, kuri vėliau perduodama Ukrainai.
