JAV Iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklas (FinCEN) lapkričio 6 dieną nurodė atkirsti Seišeliuose registruotą kriptovaliutų biržą „MEXC Global“ nuo JAV finansų sistemos. Amerikos finansų įstaigoms bus draudžiama siųsti lėšas biržai arba jas iš jos priimti.
Draudimas įsigalios po 30 dienų
Įsakymas priimtas pagal JAV Kovos su Rusijos pinigų plovimu įstatymo 9714(a) skirsnį. Jis įsigalios praėjus 30 dienų nuo paskelbimo Federaliniame registre.
Draudimą pažeidusioms JAV finansų įstaigoms gali grėsti civilinė arba baudžiamoji atsakomybė.
FinCEN pripažino „MEXC Global“ už JAV ribų veikiančia finansų įstaiga, keliančia pirminį susirūpinimą dėl pinigų plovimo, susijusio su neteisėtais Rusijos finansais. Toks sprendimas nėra teismo nuosprendis ar pripažinimas, kad visi biržoje sudaryti sandoriai buvo neteisėti.
2018 metais įkurta „MEXC Global“ veikė daugiau kaip 170 šalių. 2026 metų birželį jos dienos prekybos apimtis viršijo 1 mlrd. JAV dolerių, o rezervai siekė apie 5 mlrd. dolerių. Kriptovaliutų naujienų portalo „CoinDesk“ vertinimu, tai didžiausia iki šiol pagal 9714 skirsnį paveikta kriptovaliutų birža, priklausiusi dvidešimčiai didžiausių pasaulio centralizuotų kriptovaliutų keityklų.
FinCEN suskaičiavo 16,7 mlrd. dolerių galimai neteisėtų lėšų
FinCEN vertinimu, nuo 2021 metų gegužės iki 2026 metų gegužės per „MEXC Global“ perėjo 16,7 mlrd. JAV dolerių lėšų, susijusių su galimai neteisėta veikla, įskaitant sankcijų vengimą ir kibernetinius nusikaltimus.
Beveik 1,5 mlrd. dolerių iš šios sumos esą buvo susiję su Rusijai taikomų sankcijų vengimu. Dar 232 mln. dolerių sudarė tiesioginiai sandoriai su JAV, Europos Sąjungos arba Jungtinės Karalystės sankcionuotais subjektais.
FinCEN duomenimis, net ir viešai paskelbus sankcijas „MEXC Global“ tiesiogiai apdorojo apie 129 mln. dolerių vertės operacijų su kriptovaliutų birža „Garantex“ ir 4,1 mln. dolerių operacijų su jos įpėdine „Grinex“. Sandoriai su šiomis platformomis vyko dar 2026 metų birželį.
JAV institucija taip pat nustatė bent 26 mln. dolerių sandorių, naudingų Rusijoje veikiančiam sankcijų vengimo tinklui A7, ir beveik 200 mln. dolerių operacijų, susijusių su rubliais užtikrinta stabilia kriptovaliuta A7A5.
FinCEN skaičiavimu, nuo 2020 metų rugsėjo iki 2026 metų liepos „MEXC Global“ apdorojo dar 8,5 mln. dolerių sandorių, susijusių su Rusijos tamsiojo interneto prekyvietėmis.
Operacijos siejamos ir su Iranu bei kibernetiniais nusikaltimais
FinCEN teigia, kad nuo 2021 metų gegužės iki 2026 metų gegužės beveik 2 mlrd. dolerių per „MEXC Global“ buvo susiję su nustatytais Irano veikėjais arba žinomomis ir įtariamomis teroristinėmis grupuotėmis. Daugiau kaip 1 mlrd. dolerių sudarė tiesioginiai sandoriai su daugiau nei 40 Irano kriptovaliutų keityklų.
Maždaug 22 mln. dolerių operacijų JAV institucija susiejo su sankcionuotais Irano centriniu banku, Islamo revoliucijos gvardija ir jos „Quds“ pajėgomis. Dar apie 36 mln. dolerių sandorių esą buvo susiję su Gazos Ruože veikiančiomis „Al-Qassam“ brigadomis ir kitomis su Iranu siejamomis teroristinėmis grupuotėmis.
FinCEN taip pat nurodo, kad nuo 2025 metų birželio iki rugsėjo birža sudarė sąlygas JAV sankcionuotam Šiaurės Korėjos pinigų plovėjui Sim Hyon Sop gauti apie 350 tūkst. dolerių.
JAV institucijos vertinimu, per penkerius metus iki 2026 metų gegužės per „MEXC Global“ perėjo bent 1,99 mlrd. dolerių su neteisėtais kibernetiniais veikėjais susijusių lėšų – vidutiniškai daugiau kaip 1 mln. dolerių per dieną.
Nuo 2022 metų sausio iki 2024 metų liepos birža, kaip teigiama, gavo daugiau kaip 37,9 mln. dolerių įtariamų išpirkos reikalaujančių programų mokėjimų. Jie buvo susiję su daugiau kaip 125 tokių kenkėjiškų programų variantais.
Birža tikina, kad klientų turtas yra saugus
„MEXC Global“ pareiškė, kad jos veikla vyksta įprastai, o klientų turtas yra saugus. Bendrovės teisininkai ir atitikties specialistai nagrinėja JAV įsakymą.
Birža taip pat pradėjo nepriklausomą pinigų plovimo prevencijos ir sankcijų kontrolės patikrą. Tačiau savo pareiškime ji konkrečiai nepaneigė FinCEN nurodytų operacijų sumų.
