Tik stipri, savarankiška ir savo vertybėms ištikima Europa gali užtikrinti valstybių narių, įskaitant Lietuvą, suverenumą – tokią pagrindinę Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinės kalbos žinią išskyrė Europos Parlamento liberalų frakcijos „Renew Europe“ narys Dainius Žalimas. Rugsėjo 16 dieną Europos Parlamente Strasbūre, Prancūzijoje, Komisijos vadovė pristatė ateinančių metų ES saugumo, gynybos, energetikos, migracijos ir technologijų reguliavimo prioritetus.
ES siūlo savą atsaką į saugumo krizes
Viena svarbiausių U. von der Leyen iniciatyvų – ES ekstremalaus saugumo protokolas, turintis papildyti NATO sutarties 4-ajame straipsnyje numatytas sąjungininkų konsultacijas. Vienai ES valstybei aktyvavus šį protokolą, visos narės skubiai susirinktų koordinuoti atsaką, atgrasyti nuo tolesnės eskalacijos ir mažinti incidento padarinius.
Pasiūlymas pateiktas Europoje daugėjant Rusijai priskiriamų dronų, sabotažo ir kibernetinių incidentų. Rugsėjo 15 dieną NATO misijoje dalyvaujantys Italijos naikintuvai virš Lietuvos numušė, kaip manyta, iš Baltarusijos įskridusį droną. Tai buvo pirmas toks atvejis Lietuvos oro erdvėje.
D. Žalimo vertinimu, ES pagrįstai ieško savų saugumo mechanizmų, tačiau vien protokolo sukūrimas Europos saugumo padėties nepakeis. Jo veiksmingumas priklausys nuo to, kokiomis aplinkybėmis jį bus galima aktyvuoti, kaip greitai valstybės priims sprendimus ir kokių realių veiksmų jos įsipareigos imtis.
Komisija taip pat ketina pateikti Europos saugumo tarybos modelį. Į šią bendradarbiavimo struktūrą būtų įtrauktos ne tik ES valstybės, bet ir Ukraina, Jungtinė Karalystė, Norvegija bei Kanada. Konkreti būsimos tarybos sudėtis, įgaliojimai ir sprendimų priėmimo tvarka dar nepaskelbti.
Pasak D. Žalimo, naujų institucijų neužteks. Europai reikia bendrų investicijų į oro ir priešraketinę gynybą, dronų aptikimo bei neutralizavimo sistemas, amuniciją ir didesnius pačioje Europoje sutelktus gamybos pajėgumus.
U. von der Leyen patvirtino ketinimą kartu su Ukraina kurti įperkamą ir modulinę priešraketinės gynybos sistemą „Freyja“. Ji turėtų mažinti Europos priklausomybę nuo JAV gaminamų sistemų, tokių kaip „Patriot“, ir padėtų panaudoti Ukrainos gynybos pramonės patirtį bei inovacijas.
D. Žalimas ragina Ukrainą nuo pat pradžių įtraukti į būsimą Europos gynybos sąjungą. Jo nuomone, tai galėtų tapti vienu pirmųjų realių šalies integracijos į ES etapų. Vis dėlto politikas pažymėjo U. von der Leyen kalboje neišgirdęs aiškaus raginimo kuo greičiau priimti Ukrainą į Europos Sąjungą.
Kanada galėtų tapti pirmąja asocijuotąja ES nare
U. von der Leyen pasiūlė atverti Kanadai kelią tapti pirmąja asocijuotąja ES nare. Dabartinis ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas CETA būtų papildytas platesne „Ateities sąjunga“, apimančia ekonomiką, technologijas, gynybą, energetiką ir bendradarbiavimą Arktyje.
Asocijuotosios narystės statusas ES sutartyse nėra apibrėžtas, todėl kol kas neaišku, kokia teisine tvarka jis galėtų būti patvirtintas. Kanados atstovai nurodė siekiantys kuo glaudesnių ryšių su ES, bet ne visateisės narystės, o Kanados ministro pirmininko Marko Carney biuras iniciatyvą pasveikino.
Energetikos srityje Komisijos pirmininkė pakartojo orientacinį tikslą iki 2040 metų padidinti elektros dalį galutiniame ES energijos vartojime nuo maždaug 23 iki 46 procentų. Komisijos skaičiavimu, tai galėtų iki 260 mlrd. eurų per metus sumažinti iškastinio kuro importo sąskaitą.
D. Žalimo teigimu, Europai reikia daugiau įperkamos, pačioje ES gaminamos švarios energijos, tačiau kartu būtina investuoti į elektros tinklus, energijos kaupimą ir jungtis tarp valstybių. Pertvarkos sėkmę esą parodys ne vien mažėjanti priklausomybė nuo importuojamo kuro, bet ir tai, ar gyventojams mažės sąskaitos, o Europos pramonė gaus konkurencinga kaina tiekiamą energiją.
Kalbėdama apie ekonominius santykius su Kinija, U. von der Leyen nurodė, kad ES prekių prekybos deficitas pernai siekė apie 1 mlrd. eurų per dieną. Ji pažadėjo naudoti visas turimas priemones šiam disbalansui mažinti ir pasiūlė steigti Europos kritinių žaliavų korporaciją. Ši koordinuotų strategiškai svarbių žaliavų įsigijimą ir atsargų kaupimą.
Migracijos spaudimą siekia atremti, vaikams rengia socialinių tinklų ribojimus
Migracijos klausimu U. von der Leyen pabrėžė, kad visos ES išorės sienos yra visos Europos sienos. Ji pasiūlė ekstremalaus reagavimo sistemą, kuri tyčia sukeltų masinių migracijos srautų atvejais leistų valstybėms laikinai lanksčiau taikyti įprastas procedūras.
Komisija taip pat numato stiprinti ES sienų apsaugos agentūrą „Frontex“, spartinti neteisėtai Sąjungoje esančių asmenų grąžinimą ir gerinti išankstinio perspėjimo sistemas. Kartu siūloma investuoti į jaunimo įgūdžius bei užimtumą migrantų kilmės ir tranzito šalyse.
Vaikų apsaugos skaitmeninėje erdvėje srityje U. von der Leyen paskelbė siūlysianti visoje ES neleisti jaunesniems nei 13 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais. 13–15 metų paaugliams būtų leidžiamos tik ribotos, tėvų prižiūrimos paskyros, o 15–18 metų naudotojams platformos turėtų privalomai taikyti saugų dizainą.
D. Žalimas pabrėžė, kad atsakomybė už vaikų saugumą turi tekti ne vien tėvams, bet ir technologijų platformoms. Kartu amžiaus patvirtinimo priemonės turėtų būti patikimos, saugios ir nereikalauti perteklinių asmens duomenų.
Pasak politiko, galutinę U. von der Leyen paskelbtų ambicijų vertę lems jų įgyvendinimas: konkretūs valstybių saugumo įsipareigojimai, energetikos pertvarkos poveikis kainoms ir gebėjimas reguliuoti technologijų bendroves neaukojant žmonių privatumo.
