Rusija nuo rugsėjo vidurio intensyvina smūgius Ukrainos duomenų centrams ir telekomunikacijų infrastruktūrai, taip siekdama silpninti šalies ekonomiką ir trikdyti kasdienę skaitmeninę veiklą, vertina JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
Kyjive ryšio sutrikimus patyrė apie 100 tūkst. namų ūkių
Nuo rugsėjo 23 dienos Rusijos pajėgos kasdien intensyviai atakavo duomenų centrus Ukrainos sostinėje Kyjive. Keli interneto paslaugų teikėjai pranešė apie apgadintą įrangą ir ryšio sutrikimus.
Po rugsėjo 23–24 dienomis surengtų smūgių laikinų interneto sutrikimų patyrė apie 100 tūkst. namų ūkių Kyjive ir aplinkiniame regione.
Rugsėjo 23 dieną buvo apgadinti interneto bendrovių „Pavutyna“ ir UTELS duomenų centrai, taip pat didelis duomenų centras Kyjivo kongresų ir parodų centre „Parkovyj“. Atakos paveikė ir bendrovių „Domonet“, „Kievnet“, „Faust“, „MiroHost“, „Cityhost“, „KyivLink“ bei kitų paslaugų teikėjų infrastruktūrą.
Dėl smūgių taip pat buvo sutrikusi failų dalijimosi paslaugos FEX.NET ir Ukrainos valstybinės viešųjų pirkimų sistemos „Prozorro“ veikla. Kai kurios bendrovės dalį atsarginių duomenų kopijų skubiai perkėlė arba atkūrė užsienyje esančioje įrangoje.
Dauguma nukentėjusių interneto tiekėjų paslaugas visiškai atkūrė per parą. Bendrovei „Pavutyna“ tai padaryti padėjo dar prieš atakas už Ukrainos ribų išsaugotos svarbiausių duomenų kopijos.
Rugsėjo 25 dieną dronas smogė vienos didžiausių Ukrainos telekomunikacijų bendrovių „Datagroup“ biurams Kyjive. Per smūgį žuvo keturi žmonės.
Rugsėjo 26 dieną Rusija pakartotinai smogė „Cosmonova“ duomenų centrui, o interneto tiekėją „Kolo.TV“ atakavo trečią kartą. „Cosmonova“ pranešė apie apgadintą pagrindinį tinklą, o „Kolo.TV“ nurodė, kad padėtis tapo gerokai sudėtingesnė ir atkūrimo darbams prireiks kelių valandų.
Ukrainos kariuomenė naudoja apsaugotus ryšių tinklus
Rusijos gynybos ministerija rugsėjo 11 dieną oficialiai paskelbė smūgiavusi Ukrainos duomenų centrams ir telekomunikacijų infrastruktūrai. Maskva tvirtino taip siekianti sutrikdyti Ukrainos kariuomenės ryšius ir sumažinti jos kovinį potencialą.
Tačiau Ukrainos parlamento Kibernetinio saugumo, vyriausybinio ryšio ir kriptografinės informacijos apsaugos pakomitečio vadovas Oleksandras Fedijenka teigė negavęs duomenų, kad iki rugsėjo 23 dienos būtų sustojusi kuri nors valstybės institucija ar nukentėję kariuomenės ryšiai.
Pasak jo, Ukrainos gynybos pajėgos ir valstybės institucijos naudoja kitus, apsaugotus ryšių tinklus. Todėl smūgių padarinius daugiausia pajuto įprasti namų interneto vartotojai.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Rusija taikosi į didžiuosius duomenų centrus norėdama sutrikdyti informacijos srautą. Tai gali paveikti ir gyventojams siunčiamus perspėjimus apie raketų bei dronų pavojų.
Ukrainos valdžios ir verslo atstovai prognozuoja, kad Rusija gali mėginti sukelti didesnio masto telekomunikacijų sutrikimus. Tokios atakos galėtų kelti grėsmę bankams, internetinėms mokėjimo sistemoms, įmonėms ir valstybės paslaugoms.
Visiškai išjungti Ukrainos internetą būtų sudėtinga
Ukrainoje veikia daugiau kaip 3 tūkst. interneto paslaugų teikėjų, daugelis jų turi nuosavus šviesolaidinius tinklus. Dėl tokios decentralizuotos sistemos ekspertai visišką šalies interneto išjungimą laiko mažai tikėtinu, nors pavienės atakos gali sukelti laikinų sutrikimų.
Smūgių padarinius gali pajusti ir vartotojų piniginės. UTELS įkūrėjas Oleksandras Poliudovas prognozavo, kad dėl remonto bei decentralizuotos atsarginės infrastruktūros kūrimo mėnesinis interneto mokestis, priklausomai nuo ryšio spartos, gali išaugti iki 500–700 grivinų.
ISW vertinimu, smūgiai duomenų centrams pratęsia ankstesnes tikslines Rusijos kampanijas prieš Ukrainos uostus ir geležinkelius, kuriomis mėginama trikdyti eksportą, logistiką ir ekonomiką.
Instituto analitikai mano, kad Kremlius plečia taikinių sąrašą ieškodamas alternatyvių būdų pakenkti Ukrainai, nes 2026 metais Rusijos sausumos puolimai nepasiekė užsibrėžtų tikslų, o Ukrainos pajėgos pasiekė operacinės ir net strateginės reikšmės laimėjimų.
