Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius trečiadienį pareiškė kol kas negalintis patvirtinti, kad partijos Seimo nariai balsuos už 2027 metų valstybės biudžetą. Nors dėl geopolitinės padėties ir hibridinių grėsmių Lietuva negali likti be patvirtinto biudžeto, politikas iš Vyriausybės reikalauja didesnių pastangų mažinti numatomą deficitą.
Sinkevičius reikalauja mažinti deficitą
V. Sinkevičiaus teigimu, demokratai supranta valstybės biudžeto svarbą, tačiau šiuo metu dar nemato, kad valdantieji visomis priemonėmis siektų sumažinti deficitą. Todėl, pasak jo, partijos balsai už projektą nėra garantuoti.
Demokratų lyderis sakė suprantantis, kad maždaug du trečdalius numatomo deficito lemia indeksuojamos išlaidos. Jos apima mokytojų, kultūros darbuotojų, pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Vis dėlto politikas pabrėžė, kad didesnį finansavimą turėtų lydėti viešojo administravimo sistemos peržiūra. Pasak jo, tai buvo vienas demokratų tikslų jungiantis prie valdančiosios koalicijos.
V. Sinkevičius siūlo įvertinti, ar prie ministerijų neveikia per daug agentūrų ir ar skirtingos valstybės įstaigos nedubliuoja viena kitos funkcijų.
Šeimos paketui demokratai pritaria
Nepaisydami abejonių dėl viso biudžeto projekto, demokratai palaiko kartu teikiamą Šeimos paketą, skirtą sustiprinti paramą vaikus auginančioms šeimoms.
Šiam paketui 2027 metais numatyta 150 mln. eurų. Iš jų 61,35 mln. eurų būtų skirta vaiko priežiūros ir užimtumo paslaugoms, 40 mln. eurų – paramai būstui, 25 mln. eurų – pensijų garantijoms vaikus auginusiems žmonėms, o 23,65 mln. eurų – pradinuko krepšeliui.
Deficitas viršytų 3 proc. BVP ribą
Finansų ministras Taurimas Valys 2027 metų biudžeto projektą Seimui pristatė spalio 20 dieną. Jame numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantis valdžios sektoriaus deficitas, o valstybės skola sudarytų 48,2 proc. BVP.
Valstybės biudžeto pajamos projektuojamos 22,2 mlrd. eurų – 5,2 proc. didesnės nei 2026 metais. Išlaidos siektų 27,9 mlrd. eurų ir būtų 1,3 proc. didesnės. Krašto apsaugai kartu su Gynybos fondo lėšomis numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Iš šios sumos 896,4 mln. eurų sudarytų Gynybos fondo lėšos.
Atsakydamas į kritiką dėl Europos Sąjungos taisyklėse nustatytą 3 proc. BVP ribą viršijančio deficito, T. Valys teigė, kad kitąmet ją gali peržengti maždaug 12 ES valstybių. Ministro nurodytas ES deficito vidurkis siekia mažiausiai 3,6 proc. BVP.
Vyriausybė deficitą ketina mažinti ministerijoms ir jų įstaigoms taikydama 0,5 proc. asignavimų mažinimą, kuris turėtų sutaupyti apie 90 mln. eurų. Dar 197 mln. eurų papildomų pajamų tikimasi gauti geriau administruojant mokesčius.
Valstybės kontrolė įspėja, kad didelis deficitas nebūtų vienų metų išimtis: pagal projektą 2028 metais jis išaugtų iki 4,6 proc. BVP, o 2029-aisiais išliktų arti 4 proc. BVP. Auditorių vertinimu, 2027 metais grynosios išlaidos augtų 7,8 proc., nors Lietuvos fiskaliniame struktūriniame plane nustatyta 4,8 proc. riba.
Valstybės kontrolė taip pat prognozuoja, kad skola nuo maždaug 44 proc. BVP 2026 metais padidėtų iki daugiau kaip 54 proc. BVP 2029-aisiais. Metinės palūkanų išlaidos per tą laiką išaugtų nuo maždaug 1 mlrd. iki beveik 2 mlrd. eurų.
Biudžeto projektas dabar bus nagrinėjamas Seimo komitetuose. Pirmasis svarstymas parlamento posėdžių salėje numatytas lapkričio 19 dieną, antrasis – gruodžio 1 dieną.
