JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį, spalio 20 dieną, pavadino Prancūzijos politikę Marine Le Pen „konservatorių balsu“ ir pareiškė, kad su ja buvo pasielgta neteisingai, tačiau aiškiai neparėmė jos kandidatūros 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose.
Apeliacinis teismas atvėrė M. Le Pen kelią į rinkimus
Paklaustas, ar paremtų M. Le Pen, D. Trumpas Ovaliajame kabinete sakė politikės nepažįstantis ir niekada su ja nesusitikęs.
„Bet manau, kad su ja buvo pasielgta neteisingai. Man tai panašu į pavertimą ginklu“, – teigė JAV prezidentas, turėdamas omenyje politinį teisingumo sistemos panaudojimą.
58 metų M. Le Pen laikoma viena pagrindinių pretendenčių 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose, per kuriuos bus renkamas dabartinio šalies vadovo Emmanuelio Macrono įpėdinis.
2025 metų kovą M. Le Pen buvo pripažinta kalta dėl Europos Parlamento lėšų panaudojimo partijos darbuotojų atlyginimams. Pirmosios instancijos teismas jai penkeriems metams uždraudė siekti renkamo posto.
Tačiau 2026 metų liepos 7 dieną Paryžiaus apeliacinis teismas, nors ir paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį, sutrumpino politinės veiklos draudimą ir taip atvėrė M. Le Pen kelią dalyvauti 2027 metų rinkimuose.
Teismas jai skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, iš kurios dvejų metų vykdymas atidėtas, o vienus metus nurodyta praleisti su elektronine stebėjimo apyranke. M. Le Pen paskelbė dalyvausianti rinkimuose ir dar kartą skųsianti nuosprendį. Politikės teigimu, kasacinis skundas sustabdo sprendimo vykdymą, todėl per kampaniją apyrankės dėvėti nereikėtų.
80-metis D. Trumpas teisingumo sistemos politizavimu kaltino ir savo baudžiamojoje byloje. 2024 metų gegužės 30 dieną jis tapo pirmuoju buvusiu JAV prezidentu, pripažintu kaltu dėl nusikaltimų: Niujorko prisiekusieji pripažino jį kaltu pagal visus 34 kaltinimus dėl verslo dokumentų klastojimo, susijusio su mokėjimu už tylėjimą prieš 2016 metų rinkimus.
D. Trumpas Prancūzijos neramumus pasitelkė JAV kampanijoje
Kalbėdamas apie M. Le Pen, D. Trumpas teigė manęs, kad ji pirmavo, o Prancūziją apėmę neramumai dar labiau sustiprino politikės pozicijas.
„Po šito ji tikrai – ji yra konservatorių balsas“, – sakė JAV prezidentas. Jis taip pat priminė savo paramą keliems dešiniųjų politikams per neseniai vykusius Pietų Amerikos valstybių rinkimus.
D. Trumpo pasisakymai nuskambėjo jam naudojant neramumus Prancūzijoje JAV vidaus politinei kampanijai prieš lapkričio 3 dieną vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.
Spalio 19 dieną Park Sityje, Kanzaso valstijoje, JAV prezidentas dalyvavo mitinge, kuriuo siekė padėti respublikonų senatoriui Rogeriui Marshallui išsaugoti mandatą. Jame D. Trumpas teigė, kad Prancūziją esą „užkariauja, plėšia ir iki pamatų degina migrantai, džihadistai ir komunistai“, o šalį pateikė kaip perspėjimą JAV rinkėjams.
Prancūzijos neramumus jis apibūdino ne kaip nedidelį protestą, bet kaip tebesitęsiančią „visapusišką revoliuciją“.
Prancūzijos pareigūnai riaušių su migrantais nesusiejo
Prancūzijos valdžios institucijos ir policija riaušių nesusiejo su imigrantais, todėl D. Trumpo ir kitų JAV respublikonų kaltinimai migrantams nėra pagrįsti pateiktais įrodymais.
Protestai prasidėjo dėl nepakankamo mokyklų finansavimo, brangaus pragyvenimo ir viešųjų paslaugų būklės. Spalio 17–18 dienomis dalis demonstracijų peraugo į vandalizmą, plėšimus ir susirėmimus su policija.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas pasmerkė riaušininkus. Protestus rėmęs šalies kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas taip pat pareiškė, kad jų tikslams pritariantys žmonės neturi dalyvauti plėšimuose ar niokojime.
