Europos Sąjungos valstybės narės rugsėjo 25 dieną susitarė, kaip panaudoti 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos priemonės su karine parama Ukrainai susijusioms išlaidoms. Politinis susitarimas pasiektas ES Politinio ir saugumo komiteto posėdyje Briuselyje, tačiau prieš faktinį lėšų išmokėjimą dar reikės priimti kelis teisės aktus.
Didžioji dalis kompensuos valstybių suteiktą paramą
Europos taikos priemonė finansuoja karinę paramą ES nepriklausančioms šalims ir iš dalies kompensuoja valstybėms narėms jų perduotus ginklus bei šaudmenis.
Didžiausia atblokuotos sumos dalis – 4,7 mlrd. eurų – bus skirta kompensacijoms ES valstybėms už Ukrainai suteiktą karinę paramą. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas nurodė, kad kai kurios šalys jau ketina savo kompensacijų dalį perduoti Ukrainai, tačiau jų neįvardijo.
Todėl kol kas neaišku, kiek iš šių 4,7 mlrd. eurų galiausiai tiesiogiai atiteks Ukrainai. Kiekviena ES valstybė atskirai spręs, kaip panaudoti jai išmokėtą kompensaciją.
Ukrainos gynybos ministerija pasveikino šalių pasirengimą gautas lėšas skirti tolesnei paramai Ukrainai. Vokietija siūlė tam panaudoti didžiąją kompensacijų dalį, o Lenkija anksčiau nurodė pasiliksianti jai priklausančius 300 mln. eurų.
Dar 900 mln. eurų numatyta ES karinės pagalbos misijai EUMAM, kuri rengia Ukrainos karius. Balandžio 21 dieną K. Kallas skelbė, kad ši misija jau buvo parengusi daugiau kaip 90 tūkst. Ukrainos kariškių. Likęs 1 mlrd. eurų bus panaudotas naujiems bendriems karinės įrangos pirkimams.
Vengrija mokėjimus blokavo nuo 2023 metų
Galimybė panaudoti 6,6 mlrd. eurų buvo įstrigusi nuo 2023 metų pavasario, kai tuometinio Vengrijos premjero Viktoro Orbano vadovaujama vyriausybė užblokavo mokėjimus.
Budapeštas veto aiškino Ukrainos sprendimu įtraukti didžiausią Vengrijos komercinį banką OTP į „tarptautinių karo rėmėjų“ sąrašą. Ukraina šio sąrašo atsisakė 2024 metais, tačiau V. Orbano vyriausybė blokados neatšaukė.
Padėtis pasikeitė po 2026 metų balandį surengtų Vengrijos parlamento rinkimų. Juos pralaimėjus V. Orbanui, šalies ministru pirmininku tapo Peteris Magyaras, o Budapeštas pakeitė savo poziciją. Vėliau ES valstybės kelis mėnesius derėjosi, kaip paskirstyti atblokuotus pinigus.
Ukrainai trūksta beveik 24 mlrd. eurų
Susitarimas pasiektas Ukrainos gynybos biudžete trūkstant apie 27 mlrd. JAV dolerių, arba 23,67 mlrd. eurų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad sprendimo dėl papildomo finansavimo reikia spalį arba lapkritį, norint apmokėti dronų tiekimą pirmąjį 2027 metų ketvirtį.
K. Kallas susitarimą pavadino gera žinia Ukrainai ir bloga žinia Rusijai. Jos teigimu, Maskva hibridiniais išpuoliais mėgina įbauginti Europą ir priversti ją mažinti paramą Ukrainai, tačiau Europa elgiasi priešingai.
