JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos spaudimas Ukrainai nepadeda siekti taikos ir silpnina paties Vašingtono galimybes paveikti Ukrainos sostinę Kyjivą, teigia Estijos Tarptautinio gynybos tyrimų centro vadovė Kristi Raik. Interviu Estijos laikraščiui „Postimees“ ji pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau spaudžia Ukrainą, o ne karą pradėjusią Rusiją.
Europa sumažino Ukrainos priklausomybę nuo JAV
K. Raik vertinimu, D. Trumpo administracija tikriausiai jau suprato, kad taika negali būti pasiekta vien JAV ir Rusijos susitarimu. Vis dėlto naujausi Vašingtono sprendimai, pasak analitikės, nerodo, kad pasirinktas kelias būtų keičiamas.
JAV galimybės daryti spaudimą Kyjivui susilpnėjo Europai pakeitus didelę dalį amerikiečių karinės paramos Ukrainai. Vašingtono įtaką dar labiau sumažino dėl karo Irane sutrikęs JAV oro gynybos ginklų tiekimas.
Pasak K. Raik, dalijimasis žvalgybos informacija liko vienu svarbiausių JAV spaudimo svertų. Jeigu Vašingtonas šią paramą nutrauktų, jam beveik nebeliktų priemonių priversti Kyjivą nusileisti.
Analitikė taip pat įvertino JAV ir Rusijos susitarimą dėl iki 4,8 mln. tonų rusiško dyzelino tiekimo. Jos teigimu, ekonominiu požiūriu šis susitarimas nėra itin reikšmingas, tačiau siunčia labai neigiamą politinį signalą Ukrainai ir palankų – Rusijai.
Vašingtonas neigia sustabdęs žvalgybos duomenų perdavimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 13 dieną JAV visuomeniniam radijui NPR sakė, kad D. Trumpo administracija pagrasino nutraukti žvalgybos duomenų perdavimą, jeigu Ukraina nesiliaus tolimojo nuotolio dronais atakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.
V. Zelenskio teigimu, Ukraina smūgiais Rusijos energetikos ir logistikos objektams siekia mažinti Kremliaus galimybes tęsti karą. Jis pareiškė, kad šios atakos nesiliaus, kol Maskva nenustos smogti Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Spalio 14 dieną D. Trumpas paneigė, kad Jungtinės Valstijos būtų sustabdžiusios žvalgybos informacijos perdavimą Ukrainai. Jis pareiškė, kad Vašingtonas toliau padeda Kyjivui ir dalijasi informacija.
JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris spalio 12-osios vakare taip pat sakė nežinantis apie pakeitimus PURL – ginklų pirkimo Ukrainai – programoje. Pasak jo, JAV toliau parduoda įrangą ir amuniciją Europos bei Kanados sąjungininkėms, kurios ją perduoda Ukrainai.
Prieš pirmąjį smūgį perspėjimas Kyjivo nepasiekė
V. Zelenskis nurodė, kad spalio 13 dieną Ukraina iš partnerių negavo išankstinio perspėjimo apie penkias Rusijos balistines raketas, smogusias civilinei infrastruktūrai Kyjive.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas patikslino, kad perspėjimas nebuvo gautas prieš pirmąją tos dienos vakaro balistinių raketų ataką, tačiau partneriai perdavė informaciją apie tris vėlesnes raketų bangas.
Per Rusijos ataką, prasidėjusią spalio 13-osios vakare ir pasibaigusią spalio 14-osios rytą, Kyjive žuvo penki ir buvo sužeisti 36 žmonės. Rusija į Ukrainos Kyjivo bei Charkivo regionus paleido 39 balistines raketas ir daugiau kaip 120 dronų, o mažiausiai 600 tūkst. gyventojų liko be elektros.
Aukštas Ukrainos pareigūnas perspėjimo nebuvimą pavadino sutrikimu, kurį galėjo lemti oro sąlygos. Ukrainos parlamento Gynybos komiteto narys naujienų agentūrai AP tvirtino, kad žvalgybos informacijos mainai su partneriais nenutrūko.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha taip pat sakė, kad JAV karinė žvalgybos informacija tebegaunama, o perspėjimas galėjo vėluoti dėl Rusijos panaudoto ginklo tipo. Buvęs JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Volkeris teigė girdėjęs versiją, kad palydovams galėjo sutrukdyti debesuotumas, tačiau pabrėžė negalįs jos patvirtinti.
D. Trumpas spalio 11 dieną paskelbė apie tariamas Rusijos ir Ukrainos „energetines paliaubas“, tačiau Kyjivas apie jas sužinojo iš JAV prezidento įrašo socialiniame tinkle. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tuo metu teigė, kad kontaktai šiuo klausimu dar tęsiasi.
Spalio 15 dieną, V. Zelenskiui paskelbus apie smūgių Rusijos naftos perdirbimo įmonėms atnaujinimą, Ukrainos dronai atakavo Riazanės gamyklą, esančią maždaug už 300 kilometrų į pietryčius nuo Maskvos, ir sukėlė joje gaisrą.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad norint sustabdyti karą reikia spausti agresorę Rusiją, o ne versti auką pasiduoti. Ji patikino, kad Europa lieka Ukrainos pusėje.
