Energijos išteklių turtingos Artimųjų Rytų ekonomikos po karo atsigaus, tačiau vidutiniu laikotarpiu negrįš į prieš karą prognozuotą augimo trajektoriją, ketvirtadienį, spalio 15 dieną, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos departamento direktorius Jihadas Azouras. Pasak jo, karas ilgam paveiks įvairius sektorius, apgadins infrastruktūrą ir pareikalaus papildomų investicijų ekonominiam atsparumui didinti.
2026 metais labiausiai smuks Kuveito ir Kataro ekonomikos
TVF vertinimu, Irane prasidėjęs ir į Saudo Arabiją bei Jemeną išplitęs karas sukels platų Persijos įlankos šalių ekonomikų nuosmukį. Energijos išteklių gabenimas jūra tebėra sutrikęs.
Spalio 13 dieną paskelbtoje TVF prognozėje numatoma, kad visas Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos regionas 2026 metais susitrauks 0,3 proc.
Saudo Arabijos ekonomikai fondas prognozuoja 3,3 proc. nuosmukį. Tai būtų reta recesija šaliai, kurią nuo didesnių ekonominių sukrėtimų ilgą laiką saugojo gausios pajamos iš energijos išteklių eksporto.
Dar didesnis smukimas numatomas kitoms Persijos įlankos valstybėms. Bahreino bendrasis vidaus produktas šiemet turėtų sumažėti 11,3 proc., Kuveito – 16,7 proc., Kataro – 15,6 proc., o Jungtinių Arabų Emyratų – 3,9 proc.
Omanas yra vienintelė šešias regiono valstybes vienijančios Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narė, kuriai TVF 2026 metais prognozuoja augimą. Šios šalies ekonomika turėtų padidėti 4,1 proc.
Ormūzo sąsiauris turėtų pradėti atsiverti 2027-ųjų kovą
TVF pagrindiniame scenarijuje numatyta, kad strategiškai svarbus Ormūzo sąsiauris tarp Irano ir Arabijos pusiasalio palaipsniui pradės atsiverti 2027 metų kovą. Ikikarinės laivybos sąlygos turėtų būti atkurtos iki tų pačių metų spalio.
Jeigu laivyba normalizuosis, 2027 metais labiausiai turėtų augti šiemet didžiausią nuosmukį patirsiančios ekonomikos. TVF prognozuoja 18,8 proc. Kataro, 17,1 proc. Kuveito ir 13,9 proc. Bahreino ekonomikos augimą. Saudo Arabijos BVP turėtų padidėti 7,9 proc., o Jungtinių Arabų Emyratų – 7,7 proc.
Saudo Arabijos Finansų ministerija yra optimistiškesnė: ji 2027 metais tikisi 12,8 proc. šalies ekonomikos augimo.
Vis dėlto J. Azouras perspėjo, kad net 2030 metais regiono gamybos lygis tebebus žemesnis, nei buvo prognozuojama prieš karą. Taigi spartus metinis augimas po nuosmukio nereikš, kad Persijos įlankos šalys jau panaikino visą konflikto padarytą ekonominę žalą.
Pirmąjį karo smūgį sušvelninusios atsargos senka
Pirminį karo poveikį padėjo sušvelninti prieš konfliktą sukaupti finansiniai rezervai, alternatyvūs eksporto maršrutai, energijos išteklių pasiūla iš Persijos įlankai nepriklausančių valstybių, paklausos prisitaikymas ir sukauptų atsargų naudojimas.
Tarptautinės energetikos agentūros narės kovą sutarė rinkai skirti iki 425 mln. barelių strateginių naftos atsargų. Agentūros duomenimis, rugsėjį Persijos įlankos gamintojų žalios naftos eksportas padidėjo 4,4 mln. barelių per parą ir viršijo 75 proc. ikikarinio lygio.
Tačiau J. Azouras pabrėžė, kad šios apsaugos priemonės nėra neišsenkamos. Atsargos jau sumažėjo, o pertekliniai gavybos pajėgumai susiaurėjo, todėl nauji tiekimo sutrikimai galėtų sukelti gerokai didesnius kainų šuolius.
Grėsmė energijos infrastruktūrai ir laivybai išlieka. Spalio 14 dieną Irano remiami Jemeno husiai atakavo Saudo Arabijos valstybinės naftos bendrovės „Saudi Aramco“ būstinę. Saudo Arabijos institucijos pranešė, kad per išpuolį aukų nebuvo.
Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnybos duomenimis, iki spalio 15 dienos per savaitę Ormūzo sąsiauryje ir jo apylinkėse buvo užpulta mažiausiai 12 tanklaivių. TVF vadovė Kristalina Georgieva spalio 14 dieną perspėjo, kad besitęsiančių atakų prieš Saudo Arabiją ekonominius padarinius gali pajusti žmonės visame pasaulyje.
TVF regiono valstybėms rekomenduoja pirmiausia stabilizuoti kainas ir atkurti fiskalinius rezervus. Fondas ragina vengti plataus masto subsidijų, o labiausiai nukentėjusius gyventojus remti tikslinėmis, laikinomis ir biudžetui neutraliomis išmokomis.
